2011 m. balandžio 29 d.
Nr. 32
(1912)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Girtas teisingumas ir dvi savižudės teroristės

Saulius Stoma

Simbolinis virsmo laikas – Didžioji savaitė – posovietiniam Lietuvos teisingumui skėlė kelis lemtingus smūgius. Tiesą sakant, pati sistema, tarsi Erodo ir Poncijaus Piloto diriguojama, apnuogino visas savo praėjusių laikų grožybes. Šie šlykštūs traukuliai teikia ir prisikėlimo vilties.

Pirmasis uždaros ir korumpuotos sistemos smūgis sau – Eglės Kusaitės grąžinimas į Lukiškes. Kas gali būti iškalbingiau ir kas gali labiau papiktinti savo protu mąstančią visuomenės dalį? Juk tai, ką mums visiems – ir Seimo nariams, žmogaus teisių gynėjams – pavyko ištirti šioje keistoje istorijoje, verčia rėkti visu balsu. Jaunutė mergina tapo dar viena sistemos auka.


E. Kusaitė vėl suimta

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Balandžio 21 dieną vyko terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės teismas. Ši rezonansinė byla susilaukia didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Byloje yra labai daug mįslingų motyvų, kurie leidžia darytis prielaidas, kad E. Kusaitei pateikti kaltinimai yra laužti iš piršto.

E. Kusaitės teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme prasidėjo 9 valandą ryto. Jau nuo 8 valandos 30 minučių prie teismo pastato prasidėjo piketas, kurį organizavo Tautos ateities forumas. Daugiau kaip dešimt piketo dalyvių stovėjo pasiskirstę į dvi grupes su vėliavomis, plakatais, bendravo su akcija susidomėjusiais žurnalistais. Pikete dalyvavo ir Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) konfederacijos, judėjimų „Vytis“ ir „Drąsiaus kelias“ nariai.


(Ne)garbės žodis

Andrius Kupčinskas,

TS-LKD Kauno sueigos pirmininkas,
Kauno miesto tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas

Nuo įsimintinų įvykių Savivaldybės taryboje praėjus savaitei, jau galima ramiau atsigręžti, įvertinti. Kaip sakė naujasis meras, emocijoms nurimus bus galima pasikalbėti. Kaip suprantu, sulaužius garbės žodį emocijos dar nenurimo.

O tada būta taip: balandžio 14-osios, ketvirtadienio, rytas, aštunta valanda. Mero kabinete aptarinėjame paskutines naujienas ir lūkuriuojame su mūsų frakcijos kolegomis, jaunalietuviais ir koalicijos partneriais „tvarkiečiais“. Dar valandėlė iki pirmojo naujos kadencijos miesto tarybos posėdžio. Renkamės tam, kad aptartume būsimo posėdžio eigą, darbotvarkę, sutartume galutinai dėl artimiausių veiksmų. Artinasi devynios – vieno iš planuojamos koalicijos partnerio Rimanto Mikaičio ir jo frakcijos vis nėra. Skambinu – ragelio nekelia. Dar kartą – atsiliepia. Paklaustas, ar ateis, kažką numykia, kad užtruko frakcijoje... Kaip paprastai su rytiniais pasitarimais, niekada laiku... Mano kolega Marijus Panceris visiems praneša girdėjęs, kad Mikaitis apsisprendė eiti su kita puse ir priėmė pasiūlymą dėl mero posto. Visi sumojome, kad vyksta išdavystė, koalicijos nebėra...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija