2011 m. gegužės 4 d.
Nr. 33
(1913)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Laikas ir žmonės

Bibliofilas

Šarūnas Šimkevičius

2006 metais minint garsiojo istoriko Adolfo Šapokos 100-ąjį gimimo jubiliejų įvairiose Lietuvos vietovėse buvo surengtos atminimo parodos ir renginiai. Vienos parodos atidaryme kalbėjęs VPU Lietuvos istorijos katedros vedėjas Aivas Ragauskas apgailestavo, kad iki šiol iškilusis istorikas dar nėra sulaukęs jokios monografijos. A. Ragauskas turbūt nežinojo, kad tokia knyga yra – ją parašė Gintautas ir Mindaugas Šapokos. O vadinasi ji „Istorikas Adolfas Šapoka ir jo darbų bibliografija“ . Gal mažai kas žino, kad Alytaus krašte gyvena šio garsaus istoriko giminaitis bibliofilas Gintautas Šapoka.

Gintauto tėvai buvo mokytojai. 1939 metais jie nusipirko ūkį Talokių kaime, netoli Alytaus. Motiną su dviem vaikais 1941 metais ištrėmė į Sibirą. Tėvas tuo metu sirgo, todėl jo nerado. Gintautas gimė po to, kai šeima vėl susijungė Lietuvoje.

Knygas Gintautas pradėjo rinkti apie 1970 metus, studijuodamas Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Kauno antikvariate nusipirko „Lietuviškąją enciklopediją“ – tais laikais pavienių enciklopedijos tomų antikvariate pasitaikydavo. Kai pradėjo dažniau lankytis antikvariate, retesnių knygų kartais pasiūlydavo ir darbuotojai, ištraukę iš po prekystalio. Čia Gintautas susipažino su garsiu bibliofilu Petru Matkevičium.

Gintautas susipažino ir su kitais žmonėmis, kurie turėjo knygų ir norėjo jas parduoti. Nemažai knygų įsigijo iš istoriko Štuopio giminaičių Kauno rajone. Iš bibliofilo Vinco Juškevičiaus nusipirko „Kęstutį“, „Vytautą“, M. Biržiškos „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“, M. Yčo „Atsiminimus“, „Iliustruotą Lenkijos istoriją“ lenkų kalba. Beje, pastarąją knygą Juškevičius pardavė Alytaus kraštotyros muziejui.  

Tarybiniais metais Gintautas Šapoka rinko prieškario laikotarpio istorinę literatūrą, knygas apie Vilniaus kraštą. Taip pat turi daugelį tarybinio laikotarpio istorinės tematikos knygų. A. Šapokos istoriją išsikeitė į Mažąją tarybinę enciklopediją.  Tame egzemplioriuje trūko puslapių, reikėjo trūkstamus atsišviesti ir įrišti. Surinkęs ir beveik visą Lenkijoje leistos „Aušros“ komplektą. Dar prieš pertvarką pavyko gauti vokiečių okupacijos laikais leistų knygų: J. Petruičio „Kaip jie mus sušaudė“, „Lietuvių archyvą“ ir kitas.

Pastaruoju metu knygų perka mažiau. Dar norėtų surinkti pilnus „Karo archyvo“ ir „Lietuvių tautos“ komplektus. Iš naujų leidinių turi surinkęs visą „Laisvės kovų archyvą“, nusiperka vieną kitą įdomesnę tremtinių knygą.

Dar viena Gintautą dominanti tema – A. Šapokos knygos ir atskiri straipsniai. Dabar iš bibliografinių šaltinių atsirado galimybė juos surinkti. Beje, Gintautas garsaus istoriko giminė. Gal dėl pavardės ar dėl to, kad tėvai buvo mokytojai, jų šeimoje tiek daug ištremtų. 2005 metais Gintautas sudarė giminės genealoginį medį, surinko fotografijas ir išleido knygą „Mūsų gimtinė“.

Dabar Gintautas ūkininkauja, o sūnus studijuoja Vilniaus universitete istoriją, taigi tėvo sukauptos knygos praverčia ir studijoms. Kartais knygų užsako specialiai sūnui.

Savo bibliofilinį rinkinį Gintautas pristatė visuomenei jau ne kartą – 1993 metais dalyvavo pirmojoje Alytaus kolekcininkų parodoje, keletą parodų buvo surengęs ir Žemės ūkio banke.

Alytus

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija