Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Palaimintojo Jono Pauliaus II socialinės įžvalgos

Minint enciklikos „Centesimus Annus“ paskelbimo 20-ąsias metines

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II su Italijos metalurgais 1981 metais

Taikingas komunistinės imperijos įveikimas

Popiežių Joną Paulių II paskelbus Bažnyčios palaimintuoju, iš naujo analizuojamas ne tik jo švento gyvenimo liudijimas ir pastoracinė veikla, bet ir gausus mokymo paveldas. Beatifikacijos iškilmė vyko gegužės 1-ąją, todėl joje, kaip šv. Mišių homilijoje nurodė popiežius Benediktas XVI, buvo celebruojamas ne tik Dievo gailestingumo sekmadienis ir pirmoji Marijai skirto mėnesio diena, bet ir liturginis darbininkų globėjo šv. Juozapo paminėjimas. Ta proga verta prisiminti ir palaimintojo Jono Pauliaus II įnašą Bažnyčios socialinei doktrinai. Į altorių garbę iškelto Šventojo Tėvo paskutinioji socialinė enciklika „Centesimus Annus“ buvo paskelbta lygiai prieš du dešimtmečius – kaip tik Šv. Juozapo darbininko šventėje – 1991 m. gegužės 1 dieną.

Lietuviškos spaudos mirties akivaizdoje

Paminklas knygnešiams, kurių dėka lietuviška spauda atlaikė caro valdžios persekiojimus. Kokį paminklą pastatysime nepriklausomos Lietuvos valdžios atstovams, spartinantiems šių dienų spaudos mirtį Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Gražu, kai Spaudos dieną žurnalistai apdovanojami Vinco Kudirkos, Vytauto Gedgaudo ar Mato Šalčiaus premijomis. Tačiau premijomis spaudos problemos neišsprendžiamos. Taip pat jos neišsprendžiamos ir prezidento institucijos pareikštomis  mintimis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena ragino pagalvoti, kaip įveikti naujus kalbai ir spausdintam žodžiui kylančius iššūkius: „Modernėjančiame pasaulyje gimtajai kalbai ir spausdintam žodžiui kyla kitų pavojų ir jiems įveikti vėl reikia sutelktų dabarties knygnešių pastangų. Visi esame atsakingi už gimtosios kalbos, lietuviškos knygos ir spaudos bei tautos identiteto išsaugojimą“. Gražūs žodžiai. Bet realybė yra tokia, kad jau 15 metų vadinamasis Spaudos rėmimo fondas vykdo savo destrukcinę diskriminacinę politiką spaudos atžvilgiu – vienus leidinius remia didžiulėmis sumomis, kitus veda į prarają. Ir politikams tai visiškai nerūpi – visi skundai nuo jų nuteka kaip vanduo nuo žąsies.

Mirė legendinė aktorė

Aktorė Rūta Staliliūnaitė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Eidama 74-uosius metus mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė. Rūta Staliliūnaitė gimė 1938 m. sausio 21 dieną Šiauliuose. 1953–1956 metais mokėsi Kėdainių rajono Krakių vidurinėje mokykloje, 1956–1959 – Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, 1959–1963 metais studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meno fakultete. 1963–1993 metais R. Staliliūnaitė buvo Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė.

Paminėtos kovotojo su pedofilija nužudymo metinės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

D. Kedys buvo pagerbtas prie Kauno marių, kur jis rastas nužudytas

Balandžio 30 dieną buvo minimos kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio nužudymo metinės. Šis kaunietis buvo rastas prie Kauno marių 2010 m. balandžio 16 dieną, o atpažintas tik balandžio 20 dieną. Jo laidotuvės įvyko balandžio 24 dieną. D. Kedžio atminimas buvo pagerbtas Garliavos bažnyčioje, į kurią susirinko jo artimieji, giminaičiai, draugai ir bičiuliai, įvairių pilietinių judėjimų atstovai. Paskui D. Kedžio atminimas pagerbtas Jonučių kapinėse, prie jo kapo, kur jau stovi panevėžiečio skulptoriaus A. Vytėno sukurtas paminklas. Prie kapo kalbėjo kunigai Jonas Varkala ir Mindaugas Martinaitis, aktyvi visuomenės veikėja Danutė Maslauskienė, judėjimo „Drąsiaus kelias“ valdybos narė Irena Malinauskienė.