Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Popiežius Venecijoje: paskatos liudyti tikėjimą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Venecijos patriarchu kardinolu Andželu Skola ir regiono valdytoju Luka Zaja

Sektinas Emauso mokinių atsivertimas

Gegužės 7–8 dienomis popiežius Benediktas XVI atliko pastoracinę kelionę (vizito tema „Sutvirtink mūsų tikėjimą“) į Italijos šiaurės rytų regioną, aplankydamas Akvilėją ir Veneciją. Šventasis Tėvas užbaigė dar 2004 metais Vatikano pradėtą Venecijos patriarchato (taip tradiciškai vadinama ši arkivyskupija) apaštalinę vizitaciją bei dalyvavo pasirengimų etape antrajam Akvilėjos bažnytiniam suvažiavimui, kuris vyks 2012 metais. Pastarasis renginys bus tarpregioninis ir tarptautinis: jame dalyvaus ne tik Italijos  šiaurės rytų Triveneto regiono 15 vyskupijų, bet ir iš Akvilėjos Motinos Bažnyčios išaugusių Slovėnijos, Kroatijos, Austrijos, Bavarijos ir Vengrijos diecezijų tikintieji.

„Vietinės Bažnyčios gyvumo požymis“

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Romos vyskupijos kunigų seminarijoje kovo 6 dieną

Pašaukimų pastoracijos svarba

Artėjančios Pasaulinės maldų už dvasinius pašaukimus dienos proga paskelbtame kreipimesi popiežius Benediktas XVI pažymi, kad „gebėjimas rūpintis pašaukimais yra vietinės Bažnyčios gyvumo požymis“. Kitaip sakant, vietinė Bažnyčia (diecezija, nacionalinis episkopatas), kuri yra sukūrusi aktyviai veikiančias pašaukimų į kunigystę bei pašvęstąjį gyvenimą (vienuolystę) sielovados struktūras, yra tikrai gyvybinga: rūpindamasi, kad netrūktų darbininkų Viešpaties vynuogyne, ji kuria savo ateitį. Ir atvirkščiai – jeigu pašaukimų ugdymo srityje nieko neveikiama ir ji palikta savaiminei eigai, tai tokios bažnytinės bendruomenės perspektyvos dabartinėje agresyvios sekuliarizacijos epochoje yra gana miglotos.

Susitikimas Romos Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje

Iš kairės: premjeras Andrius Kubilius, LR Seimo narys Mantas Adomėnas, Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Toliau – kolegijos vicerektorius kun. Audrius Arštikaitis, rektorius mons. Petras Šiurys ir premjero žmona Rasa

Popiežiškoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje, kuri yra savotiška lietuvių atstovybė Romoje (Italija), jau daugiau nei 60 metų gegužės 1-ąją yra minimas kolegijos įsteigimas 1948 m. gegužės 1-ąją. Tądien Seminarijų kongregacijos dekretu ji buvo teisiškai pripažinta.

Šiais metais šventė buvo išskirtinė – Kolegijoje lankėsi iš Lietuvos į popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmes atvykę Lietuvos Katalikų Bažnyčios ganytojai – Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilas, Kauno arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Jonas Ivanauskas, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC bei Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Priėmime taip pat dalyvavo vyriausybinę delegaciją lydėjęs kancleris Deividas Matulionis, Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas, Lietuvos ambasadorius Italijos Respublikoje Petras Zapolskas, LR Seimo narys Mantas Adomėnas bei kiti.

Ganytojo ištikimybė avims

Kun. Vytenis Vaškelis

Gerojo Ganytojo sekmadienio Evangelija jau pirmuoju sakiniu įplieskia vidinės įtampos ugnį, nes Jėzus diagnozuoja žmogaus vidinio sugedimo vėžį. Dėl aiškumo Jo metaforą truputį išplėskime: „Jei kas bijodamas sargo į avių gardą neina pro vartus, bet į mūrinį aptvarą be stogo įkopia slapčia per žemą jo sieną, tas yra vagis ir plėšikas“ (plg. Jn 10, 1).  

Senovės Palestinoje buvo daugybė ganyklų, kuriose ganėsi avys, ožkos, jaučiai, asilai... Nakčiai palestiniečiai gyvulius sugindavo į iš akmenų suręstus gardus. Rytmetį piemuo prieidavo prie aptvaro ir šaukdavo avis. O jos, išgirdusios pažįstamą balsą, sekdavo paskui jį. Anuomet piemenų darbas buvo pavojingas, nes reikėdavo bandą saugoti ne tik nuo laukinių žvėrių, bet ir nuo vagių. Kartais piemenys, gelbėdami kaimenę, būdavo sužeidžiami ar net žūdavo. Drąsūs piemenys nusipelnydavo pagarbos.   

Gausus švenčių sekmadienis: nuo Aleksoto iki Jonavos

Artūras Šulcas

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas kun. Audrius Mikitiukas rodo, kiek pinigėlių sutaupė vaikai

Paskutinis balandžio sekmadienis buvo turtingas reikšmingų švenčių. Visos jos paminėtos ir Kauno Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje.

Ryto šv. Mišiose vikaras kun. Mindaugas Martinaitis pasveikino visas mamas ir močiutes. Pasak kunigo, jos nusipelnė didelės padėkos ir pagarbos. Juk tapdamos mamomis moterys aukoja savo karjerą, laisvalaikį, pomėgius ir poilsį. Maži vaikai nusėdi mamai kelius, o dideli gali užgauti jos širdį. Motinos yra palaimintos, nes prisiėmė naujos gyvybės išnešiojimą, auginimo ir auklėjimo rūpesčius.

Iki sielos gelmių atsidavęs idealizmui

A†A kun. prof. Arvydas Petras Žygas (1958 – 2000 – 2011)

Kun. prof. Arvydas Petras Žygas Jono KUPRIO nuotrauka

Gegužės 7 dieną Saint Louis (JAV) ligoninėje po sunkios ligos mirė buvęs Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto antropologijos profesorius, kunigas Arvydas Petras Žygas. Paskutiniais metais gilindamasis į mokslus ir dirbdamas JAV, jis priklausė Kauno arkivyskupijai, taip vis dar jungdamasis su tėvų žeme, be kurios jis gyveno didžiąją trumpo, bet prasmingo gyvenimo dalį. Sovietinės okupacijos metais negalėdamas aplankyti tėvynės, jautė nuolatinę nostalgiją ir atvykdavo pas tautiečius bent prie Lietuvos sienos – pas Punsko krašto lietuvius. O vėliau, jau galėdamas nors trumpai dirbti Lietuvoje, tą idealizmą, meilę tėvų kraštui perdavė per darbą tėvynei Lietuvai. Tai buvo kunigas ir mokslininkas, visuomenės veikėjas, iki sielos gelmių atsidavęs idealizmui.

Apdovanojo tyresne už gėlę šypsena

Alfonsas Vitkauskas (dešinėje) šv. Mišių aukai neša duonos kepalą

Neseniai per katalikišką pasaulio dalį nusirito pagarbos Motinai banga. Motinos dienos šventė paminėta ir Prienų rajono Žiūronių kaime. Balandžio 30-ąją į Vidupiu pavadintos keletą kaimų jungiančios bendruomenės namus susirinko nemažas būrys vietinių žmonių, svečių iš Kauno, Alytaus, Marijampolės ir Prienų. Iš pradžių žmonės grupelėmis lūkuriavo kieme, prie stogastulpio „Šiluvos Marijai“, pastatyto Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio metais. Šįmet stogastulpis apjuostas originalia rožinio formos tvorele – maldos vainiku. Jau tradicija tampančios Motinos dienos šventės metu parapijos kunigas Remigijus Veprauskas jį apšlakstė šventuoju vandeniu ir perskaitė kauniečio kun. A. Kazlausko sukurtą ir stogastulpio postamente įrėžtą maldą už Lietuvą.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Jurginės bažnyčioje ir Angelų slėnyje

Kaimiškos ruginės duonos kepalą klebonui kun. Rimantui Visockiui įteikia Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius

Miežiškiai. Motinos dienos ir Atvelykio šventės išvakarėse Miežiškiuose jau ketvirtą kartą vyko seniūnijos pavasario darbų pradžios šventė – Jurginės. Šv. Mišias Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje aukodamas klebonas kun. Rimantas Visockis populiariai aiškino apie Jurgines, linkėjo žemdirbiams išauginti brandų derlių.

Po Mišių klebono laukė į dailius vežimaičius įkinkyti žirgai ir jų vadeliotojai bei jaunieji raiteliai. Sėdęs į vieną jų, žvangant žvangučiams, klebonas vyko šventinti laukų, kad šie būtų derlingi. Apsukus didoką lanką visi grįžo į miestelį.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Nepamirštama Motinos diena

Klebonas kun. Virginijus Palionis ir muzikos mokyklos jaunimas visoms mamoms padainavo dainą „Tu numegzk man, mama, kelią“

Luokė. Gražiausia pavasario šventė – Motinos diena – nuoširdžiai paminėta bendruomenėje.  Šventė prasidėjo Visų Šventųjų bažnyčioje klebono kun. Virginijaus Palionio aukotomis iškilmingomis šv. Mišiomis, kuriose kartu meldėsi ir kunigo Mama. Po Mišių ją pasveikino sūnus kunigas. Iškilmės baigėsi Luokės vaikų muzikos mokyklos jaunimo sugiedotomis giesmėmis ir malda „Dieve, atleiski nuodėmes visų mamų:  gyvų ir mirusių...“

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Atvelykio šventėje – pamaldos už mirusiuosius

Procesija su Dievo Motinos statula

MEDINGĖNAI. Iš Rietavo atvažiuojantis ir šią parapiją aptarnaujantis kun. Arvydas Mačiulis jau iš anksto medingėniškiams buvo išaiškinęs, kad gegužės 1-osios sekmadienis yra ypatingas tuo, kad tą dieną sutampa net keletas švenčių: Atvelykis, Motinos diena, Dievo Gailestingumo iškilmė, popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacija, šv. Juozapo Darbininko šventė ir pradedamos Gegužinės pamaldos Dievo Motinos garbei. Taigi tądien į šv. Mišias susirinko ne tik nemažai medingėniškių, bet ir iš toliau atvažiavusių tikinčiųjų. Sekmadienio pamaldos pradėtos nuo mirusių motinų pagerbimo – Egzekvijų. Kun. A. Mačiulis Motinos dienos proga palaimino ir gyvąsias motinas, močiutes, melsdamas joms sveikatos, kantrybės, skiepijant jų atžaloms krikščioniškas vertybes. Šv. Mišiose darniai giedojo Medingėnų parapijos choras, vadovaujamas maestro Aloyzo Meškausko. Homilijoje kun. A. Mačiulis kvietė visas motinas nuoširdžiomis maldomis bei kantriu religiniu ugdymu pavesti savo atžalas Švč. Mergelės Marijos globai. Tai itin aktualu gegužės mėnesį, skirtą Dievo Motinai.

Telšių vyskupijoje

Mažeikių dekanate

Kunigo Antano Jurgaičio jubiliejus

Kun. Antanas Jurgaitis (centre) Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčioje. Kairėje – klebonas kun. Rimvydas Marozas, dešinėje – prel. dr. Juozas Šiurys Rugilės Jurgaitytės nuotrauka

MAŽEIKIAI. Balandžio 28 dieną Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčioje  iškilmingai paminėta kun. Antano Jurgaičio 85 metų sukaktis. Ta proga šv. Mišias aukojo jubiliatas kun. A. Jurgaitis, šios bažnyčios klebonas kun. Rimvydas Marozas, vikarai kunigai Vytautas Dvaržeckis ir Robertas Romanovskij bei Telšių vyskupo  generalinis vikaras  prel. dr. Juozas Šiurys. Prelatas, perdavęs vyskupo Jono Borutos sveikinimus jubiliatui, apžvelgė kunigo nueitą garbingą Tėvynės patrioto  ir  politinio kalinio gyvenimo kelią.

„Fantomų“ puotos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gegužės 10 dieną iš kalėjimo paleista klaipėdietė Eglė Kusaitė. Tai didelė jos ir už tiesą kovojančių žmonių pergalė. Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) nusprendė panaikinti balandžio 21 dieną skirtą suėmimą. Dėl tariamo terorizmo persekiojama E. Kusaitė nuo 2009 metų rudens susiduria su didžiuliais išbandymais. Ji buvo daugiau nei devynis mėnesius laikoma kalėjime ir, kaip pati teigia, mušama bei kankinama. 2010 metų rugpjūtį iš kalėjimo paleista E. Kusaitė patyrė šmeižto išpuolius ir kai kurių pareigūnų grasinimus. Taigi LAT sprendimas parodo, kad ne visi teisėjai tarnauja mafijai – yra ir sąžiningų. Žinoma, tiesos kaina didelė. Kaunietė teisėja N. Venckienė irgi susiduria su persekiojimu ir nuožmia šmeižto kampanija. Net ir tada, kai prezidentė D. Grybauskaitė priėmė sprendimą neatleisti N. Venckienės iš pareigų, daug vadinamojo elito atstovų pradėjo atvirai piktintis šiuo pagrįstu Prezidentės sprendimu. Politologas R. Lopata gąsdindamas kažkokiomis blogomis pasekmėmis taip komentavo šį sprendimą: „Tai tipiškas populizmas. Tik neaišku, kokia bus jo kaina“.