2011 m. gegužės 13 d.
Nr. 36
(1916)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Apdovanojo tyresne už gėlę šypsena

Alfonsas Vitkauskas (dešinėje)
šv. Mišių aukai neša duonos kepalą

Kun. Remigijus Veprauskas
Vidupio bendruomenės namų
salėje aukoja šv. Mišias

Neseniai per katalikišką pasaulio dalį nusirito pagarbos Motinai banga. Motinos dienos šventė paminėta ir Prienų rajono Žiūronių kaime. Balandžio 30-ąją į Vidupiu pavadintos keletą kaimų jungiančios bendruomenės namus susirinko nemažas būrys vietinių žmonių, svečių iš Kauno, Alytaus, Marijampolės ir Prienų. Iš pradžių žmonės grupelėmis lūkuriavo kieme, prie stogastulpio „Šiluvos Marijai“, pastatyto Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio metais. Šįmet stogastulpis apjuostas originalia rožinio formos tvorele – maldos vainiku. Jau tradicija tampančios Motinos dienos šventės metu parapijos kunigas Remigijus Veprauskas jį apšlakstė šventuoju vandeniu ir perskaitė kauniečio kun. A. Kazlausko sukurtą ir stogastulpio postamente įrėžtą maldą už Lietuvą.

Paskui ąžuoliuką palaistė svečiai iš Seinų:  Lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius ir pavaduotojas Jonas Dabulis. Praėjusį pavasarį medelį iš Merkinės girių nuo generolo A. Ramanausko-Vanago bunkerio į Žiūronis parvežė Vidupio bendruomenės pirmininkas ir daugelio kitokių idėjų sumanytojas Alfonsas Vitkauskas. O per Motinos dienos šventę pasodino tie patys garbieji svečiai iš Seinų. Viskas buvo paprasta, simboliška, bet giliai prasminga. Paskui salėje išklausėme kunigo Remigijaus aukojamų šv. Mišių už pašauktų amžinybėn Motinų atminimą, meldėme stiprybės ir Dievo palaimos gyvoms mamoms nelengvoje jų kasdienybėje. Į sceną šalia kunigėlio užkopė salės šeimininko vaikaičiai – pirmokas Danielius Vitkauskas ir jo  mažoji sesutė Liepa. Pilnutėlei žmonių salei deklamuodamas eiles bernelis jaudinosi, raudo. Padėtį ištaisė šaunioji Liepa: užmiršusi savo posmo paskutinę eilutę akimirksniu sukūrė kitus žodžius, iškėlė rankutes aukštyn ir apdovanojo visus tyresne už gėlę trimečio vaiko šypsena. Salė nugriaudėjo plojimais. 

Taigi... Aukštyn širdis!

O balbieriškietis Alfonsas jau pasidabruotais smilkiniais iškiliai paskaitė iš Mackių kilusios, tragiško likimo mokytojos Danutės Zieniūtės eilėraštį Mamai. Šios neeilinės asmenybės poetinis palikimas tik dabar, baigiantis ketvirtam dešimtmečiui nuo jos žūties, pateko į spaustuvę.

Kraštietės A. Sviderskienės žodžiams R. Aleksandravičius sukūrė muziką – taip gimė kaimo himnas. Jį ir keletą dainų apie motinystę šauniai sudainavo vidupietės moterys su buvusia kultūros namų direktore Julija Malinauskiene.

Pasidžiaugėme ir Magdalenos Karosaitės-Sinkevičienės knygele „Aš iš Vaivos kaimo“. Knyga – autobiografinė, nuotraukomis iliustruota autorės gyvenimo apybraiža, kurią labiau norisi pavadinti meilės romanu. M. Karosaitės-Sinkevičienės gyvenimo istoriją užrašė Sholastika Kavaliauskienė iš Alytaus, tačiau prisiekė, kad savo kūrybos nepridėjo, o tik užrašė gyvą, sodrią, liaudišką garbiosios Magdutės kalbą. Kiekviena josios vargų eilutė dvelkia didele meile gyvenimui.

Visą dieną skambėjo nepavargstančios muzikantės, daugelio dainų autorės ir atlikėjos Genovaitės Švabienės vadovaujamo moterų ansamblio iš Luksnėnų giesmės ir dainos.

Šventės rengėjas ir vedėjas, bendruomenės pirmininkas A.Vitkauskas svečiams bei vidupiečiams išdalino šūsnį padėkų, visiems paspaudė ranką, džiaugėsi nuopelnais ir buvimu draugėje. Zenonas Anušauskas nufilmavo visą dienos renginį. Jį galima pamatyti internete adresu www.internetinetv.lt.

Anelė ZURLIENĖ,
kaimo felčerė

Žiūronys, Prienų rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija