2011 m. gegužės 18 d.
Nr. 37
(1917)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Talibai keršija...

Benediktas XVI:
religijos laisvė
yra prigimtinė teisė

Mokiniams apie
žurnalistiką

Šešėliai ir šešėliukai

Laisvas tikėjimas – žmogiškumo pagrindas

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas ir Popiežiškosios
socialinių mokslų akademijos
pirmininkė Merė Ana Glendon

Sekuliaraus fundamentalizmo grėsmė

 Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos pirmininkė Merė Ana Glendon, apžvelgdama pavasario sesijos pranešimus apie religijos laisvę, pažymėjo, kad šios institucijos įkūrėjas palaimintasis popiežius Jonas Paulius II savo socialiniame mokyme šiam klausimui skyrė didelį dėmesį.  Gegužės 4 dieną kalbėdama Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje amerikietė Harvardo universiteto profesorė priminė, kad prieš du dešimtmečius įveikiant komunistinį totalitarizmą Rytų ir Vidurio Europoje bei kuriant vertybėmis paremtą demokratiją laisvas tikėjimo išpažinimas buvo vienas rimčiausių iššūkių.


TVF vadovas apkaltintas seksualiniu priekabiavimu

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Tarptautinio valiutos fondo
vadovas Dominikas Strausas-Kanas

Gegužės 14 dieną Niujorke suimtas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominikas Strausas-Kanas. Policijos pareigūnai jį sulaikė Tarptautiniame Dž. Kenedžio oro uoste sėdantį į lėktuvą, kuris jau po 10 minučių turėjo išskristi į Paryžių. D. Strausui-Kanui pateikti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo ir bandymo išprievartauti. Niujorko viešbučio „Sofitel“ kambarinė parašė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, kad TVF vadovas ją užpuolė tuo metu, kai ji įėjo į kambarį. 32 metų moteris teigia, kad D. Strausas-Kanas ją griebė, parbloškė ant lovos ir pradėjo nurenginėti. Jai pavyko ištrūkti iš 62 metų vyriškio gniaužtų, pabėgti iš kambario ir iškviesti pliciją. Tačiau kai policijos pareigūnai atvyko į viešbutį, TVF vadovas jau buvo išvykęs į oro uostą. Jo kambaryje rasti palikti asmeniniai daiktai – mobilusis telefonas, brangus laikrodis, kompiuterio diskai ir kitokie daiktai. Policijos pareigūnė P. Braun pareiškė: „Panašu, kad D. Strausas-Kanas labai skubėjo, nes paliko daug asmeninių daiktų, o kambarys atrodė labai sujauktas“. Po apklausos TVF vadovui pateikti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo, bandymo išprievartauti ir neteisėto laisvės atėmimo.


Rašytojo išsivadavimas

Rašytojas Mantas Areima

Rašytojas Mantas Areima oficialiai pareiškė išstojąs iš Darbo partijos gretų, nes nusivylė partijos lyderiu ir jo vykdoma politika. M. Areima, patikėjęs charizmatiško lyderio Viktoro Uspaskicho skleidžiamais idealais, įstojo į partijos gretas 2006 metais, grįžęs iš Anglijos, kur prabudo būsimo rašytojo patriotizmas.

Grįžus į Lietuvą gimė pirmasis M. Areimos romanas „Nostalgija“, išleistas 2007 metais, autoriui laimėjus LRS leidyklos pirmosios knygos konkursą. Nuo tada ir prasidėjo M. Areimos rašytojo kelias ir politinė karjera. 2007 metais M. Areima tapo Seimo nario politiniu patikėtiniu. Parlamentinė veikla kurį laiką prislopino rašytojo talentus, nes tuo laikotarpiu jis kandidatavo į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą, vėliau – į LR Seimą. Vėliau jis visas rinkimų intrigas aprašė naujame savo romane „Patriotas“ (2009), kuriame taikliai  ir kritiškai apžvelgė politikos virtuvę, partijos lyderį ir kai kuriuos aktyvistus, norėjusius paversti jauną rašytoją marionete. Po knygos „Patriotas“ pasirodymo rašytojas nuo politikos visiškai atsiribojo ir atsidavė šeimai. Pasibaigus Seimo nario kadencijai, M. Areima nuo 2009 metų aktyviai politinėje veikloje nebedalyvavo. Per tą laikotarpį rašytojas išleido keletą publicistinių-pažintinių knygelių apie Lietuvos įkalinimo įstaigas ir kalinių gyvenimą jose. M. Areima – diplomuotas teisininkas, bet jo gyvenime pirmąją vietą užima kūryba. Jis pasirinko laisvo menininko kelią. 2011 metais autorius pristatė „Patriotišką giesmę“ ir daugiau patriotinių dainuojamosios poezijos kūrinių. Pasirodė nauja M. Areimos knygelė „Kiekvienam lietuviui „Patriotiška giesmė“. Paskui poetas sulaukė pasiūlymo užimti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą, bet jo atsisakė ir nutraukė visus ryšius su partija.


Spaudos ir knygos šventė

Benjaminas ŽULYS

Pogrindžio spaustuvės
„ab“ įkūrėjas Vytautas Andziulis

Gegužės 6 dieną Kauno rajono Domeikavos seniūnijos Salių kaime esančioje Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausių laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab“ vyko tradicinis kasmetinis renginys „Lietuviškų katakombų šviesa“, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.  Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas susirinkusiems renginio dalyviams kalbėjo apie šviesaus atminimo poligrafininką dr. Vilių Užtupą (1927–2008).


Minėjimas žurnalistų kalvėje

Vytenis ROŽUKAS

Kalba Bronius Raguotis

Vilniuje, Žurnalistikos instituto (ŽI) kiemelyje, įvyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas, kuriame apdovanoti įsimintiniausių darbų autoriai žurnalistai.

Po Komunikacijos fakulteto dekano doc. Andriaus Vaišnio, šio instituto direktoriaus Žyginto Pečiulio, Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko sveikinimų bei LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus įžangos Mato Šalčiaus premiją, skirtą Justinui Lingiui, įteikė Europos parlamento narys Justas Vincas Paleckis. J. Lingio filmas „Kalnai – mano gyvenimas“ pripažintas dideliu indėliu į mūsų kultūrą. „Mano hobis – vaikščiojimas pėsčiomis. Esu išvaikščiojęs visas Europos sostines ir atokiausius Vilniaus kampelius, bet ŽI kiemelyje esu pirmą kartą“, – sakė J.V. Paleckis.


Žurnalistui gresia kalėjimas

Gintaras Visockas

Balandžio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjai Benediktas Stakauskas, Rimantas Baumilas ir Viktoras Aidukas atmetė mane ginančios advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimą „dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“. LAT teisėjų nutartyje išsamiau nepaaiškinta, kodėl atmestinas „nuteistojo G. Visocko gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“. Nutartyje tiesiog dar sykį išvardinti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevič ir Vilniaus apygardos teisėjo Stasio Lemežio vadovaujamos teisėjų kolegijos sprendimai, advokatės L. Meškauskaitės argumentai ir nurodyta, kokiais konkrečiais atvejais atnaujinamos baudžiamosios bylos. Mano manymu, nutartyje nėra svarbiausio dalyko: nepaaiškinta, kaip, kodėl, kuo remiantis aš įžeidžiau atsargos generolą, buvusį kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidento postą Česlovą Jezerską, kad būčiau vertas kriminalinio nusikaltėlio statuso ir sulaukčiau maždaug 33 tūkst. litų baudos.


Balanos ir badmečio gadynė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Praėjusią savaitę prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad jau laikas mažinti PVM tarifą spaudai. Toks šalies vadovės pareiškimas pagrįstas ir savalaikis. Deja, premjeras A. Kubilius iškart kategoriškai pasakė, kad spauda apie nuolaidas tegul nė nesvajoja, nes PVM negali būti mažinamas. Tokie vyriausybės vadovo pareiškimai yra tiesiog sunkiai suprantami. Lietuvoje gerai laikosi oligarchų valdoma spauda ir tie spaudos leidiniai, kurie iš valstybinių ar pusiau valstybinių fondų gauna didžiulę paramą – po 200–250 tūkstančių litų per metus. Tuo tarpu krikščioniškai spaudai, kaip ir kai kuriems kultūriniams leidiniams, iš tokių fondų negaunantiems jokios paramos arba gaunantiems tik trupinius, išsilaikyti darosi faktiškai neįmanoma ir jie artėja bankroto link. Kai kurie katalikiški leidiniai dėl keleriopo mokesčių padidinimo jau užsidarė. Nuo 2009 metų Lietuvoje įvestas plėšikiškas 21 proc. PVM tarifas spaudai yra didžiausias pasaulyje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kurioje taikomas bendras 19 proc. PVM tarifas, yra daug PVM lengvatų: 2 proc. lengvatinis tarifas yra taikomas spaudai, kultūriniams renginiams ir vaistams, 5,5 proc. PVM tarifas – daugumai maisto produktų, transporto paslaugoms ir knygų leidybai. O Prancūzijos užjūrio departamentuose – Martinikoje, Gvadelupoje ir Rejunjone galioja mažesnis bendras PVM tarifas – tik 8,5 proc., daugumai maisto produktų ir transporto paslaugoms 3 proc. PVM tarifas, o spaudai taikomas nulinis PVM. Prancūzų Gvianoje PVM apskritai netaikomas. Visose pasaulio valstybėse yra PVM lengvatos spaudai – PVM tarifas svyruoja nuo nulinio iki 9 proc. Tad Lietuvos valdžios troškimas „nubausti“ spaudą tiesiog stebina. Premjeras pasiryžęs ir toliau smaugti spaudą, o krikščioniškiems leidiniams tokie didžiuliai mokesčiai jau reiškia neišvengiamą mirties nuosprendį. Įdomu, kas premjerui duoda patarimus smaugti spaudą, taip pat net iki 80 proc. atimti pensijas, nors įvairių produktų kainos ir mokesčiai kyla kaip ant mielių? Panašu, kad tokius „išmintingus“ patarimus duoda „žymieji mokslininkai“ – Laisvosios rinkos instituto ekspertai. Šie veikėjai atvirai gina monopolinio kapitalizmo ryklių interesus, o į daugumos piliečių interesus jiems nusispjauti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija