2011 m. gegužės 18 d.
Nr. 37
(1917)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Šešėliai ir šešėliukai

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Mūsų valdžia nusprendė kovoti su šešėliais. O šešėlių daugiausia ten, kur daug žmonių. Labiausiai lankoma vieta yra turgus. Kiekvienas prekeivis turi šešėlį, pirkėjas taip pat. Todėl ten ir nuspręsta mesti visas pajėgas ir techniką, kad visi tamsumai būtų prašalinti, kaip Lietuvos himne liepiama...

Tiesą pasakius, galima buvo ir be tokių išlaidų apsieiti, nes žmonių, sakykime, sveikatos apsaugos sistemoje daug daugiau nei turguje. Ir be specialių aparatų žurnalistai ten atkapstė 700 milijonų litų, Ligonių kasos į banką „taupiai“ pasidėtų... O tuo metu ligoniai buvo priversti  pirktis tvarsliavą, vaistus ir daktarams siūlyti „padėkos“ vokelius.

Jei taip tiksliau, tai Sveikatos apsaugos ministerija yra tapusi „vsio zakonno“ Klondaiku. Gal dėl to ir žurnalistų dėmesio nepatraukia? O jau mūsų premjero – tuo labiau – juk kova paskelbta „šešėliui“. Vadinasi, akivaizdūs grobimai čia niekuo dėti. Antai kad ir kompensuojami vaistai – juk visiems aišku, jog reikia pigesnio vaistų tiekėjo ieškoti, o ne iš biudžeto svetimus pelnus kompensuoti! Bet SAM atrodo kitaip – jai pritaria ir finansų ministrė su premjeru. Seimas patvirtina 500 milijonų litų (pusę milijardo) kompensacijai, o išleidžia ir visus 700 milijonų litų... Ir niekas neprieštarauja.

Tiesa, karktelėjo kartą apie tai seimūnas K. Bobelis, ir nebeliko jo valdžioje. Todėl apie 15 tonų metadono, pridengto „pakaitine terapija“ ir pirkto iš mokesčių mokėtojų kišenių, niekas viešai neskelbia. O apie donorų kraujo nežinia kur „nutekėjusius“ upelius – tuo labiau...

Tai va: Ligonių kasos „sutaupyti“ 700 milijonų litų ir SAM „sukompensuoti“ 700 milijonų – jau ir turime 1,4 milijardo litų ir be jokio šešėlio. Ir nieko...

Bet tai tik pradžia. Štai valstybei priklausančių ūkinių-gamybinių objektų yra už 17 milijardų. Jie turėtų duoti bent jau 1,7–1,5 milijardo pajamų. Bet... Duoda vos keliasdešimt milijonų. Taigi dar mažiausiai 1,5 milijardo šviesiai tiesiai nepatenka į biudžetą. Tai jau būtų 2,9 milijardo su SAM Klondaiku kartu paėmus. Beje, šie keli milijardai – šviesoje. Bet, matyt, ir mokesčių inspekcija tik po šešėlius dairosi, o kas šviesoje dedasi, nepastebi.

Arba, pavyzdžiui, žemių (t. y. nekilnojamojo turto) perkėlimas iš visokių užkampėlių į sostinės brangiausius sklypus. Tai dabar jau, kad būtų kompensuota tikriesiems savininkams už jų „nukilnotą“ žemę, reikia 32 milijardų litų, o pinigų tam tikslui (netgi pardavus visus miškus) susikrapšto vos 320 milijonų, t. y. 100 kartų mažiau nei žemės rinkos kaina. Ir tie patys pinigai iš mūsų, visų mokesčių mokėtojų, kišenių bus sumokėti apvogtiems savininkams, nors turtas (žemė) nedingo – ji yra ten pat, kur ir buvo, tik savininkas kitas. Atrodytų, pagal Konstituciją: grąžinai tikrajam savininkui žemę, o persikėlėliui – 100 kartų mažesnę kompensaciją. Ir tai turėtų būti gerokai per gerai vietoj kalėjimo. Tačiau tada pradingtų visi milijonieriai, kuriais Lietuva taip didžiuojasi... Ir viskas taip ir lieka, kaip buvę – „vsio zakonno“ bei visos pajėgos į šešėlius orientuojasi.

Dar kartą susiskaičiuojame: SAM ir Ligonių kasa be šešėlio 1,4 milijardo, dar 1,5 milijardo – negauto pelno iš valstybinių objektų, 32 milijardai perkeltų žemių savininkų kompensacijoms ir jau 36 milijardai Tautos turto, kurio niekas iš valdžios vyrų neieško?! Na, gal tik žemės savininkai paverkia, bet iki Strasbūro taip ir nenukeliauja. O ligoniai padejuoja ir sėkmingai numiršta – raudos nutyla. O milijonieriai lieka ir toliau puošia Lietuvą!

Ką reiškia 200 milijonų, skirtų Saugumo departamento rezidencijai, ar antra tiek – Valdovų rūmų statyboms (iš viso 400 milijonų) litų? Arba po 100–200 milijonų litų sporto arenų statyboms didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Arba Seimo naujos posėdžio salės statybai ar senosios remontui kelios dešimtys milijonų? O juo labiau – nesibaigiančiai Prezidentūros restauracijai ar prezidentės Turniškių rezidencijos remontui?

Žiūrėk ir dar vienas kitas milijardas susirankioja. Bet šitos „smulkmenėlės“ ramiai tykiai plaukia iš biudžeto ir niekas netgi nediskutuoja ta tema. Kaip ir nediskutuojama apie valstybės skolas, už kurias tik „administravimui“ (manyk – palūkanoms?) iš biudžeto tenka sumokėti 2 milijardus per metus. Tai juk sudaro pusę valstybės skolos (17 milijardų litų), kurią per 18 metų padarė buvę premjerai. Betgi spartuoliškumo Olimpą pasiekė mūsų krizinis premjeras A. Kubilius, per dvejus metelius padvigubinęs skolą iki 35 milijardų. Ir šito dar maža. Patyliukais nuvyko į JAV ir su pasakiškomis (10 proc.) palūkanomis pasiskolino dar 40 milijardų. Tikriausiai naujos AE statybai? Taigi jau turime per 70 milijardų skolos...

Nors galėjo pasiskolinti Europoje už 3 proc. palūkanų, bet su sąlyga, kad apmokestins nekilnojamąjį turtą. Bet A. Kubilius jokiu būdu negali nuskriausti Lietuvėlės milijonierių ir iš jų paimti mokesčius. Tik paskaičiuokite, kiek vien nuo „persikeltų“ žemių vertės – 32 milijardų – būtų nuskaičiuota lėšų į biudžetą? O kiek dar nuo namų, pilių, vasarviečių ir vilų?

Jokiais būdais negalima skriausti milijonierių – geriau sumažinti pensijas ir pašalpas, palūkanų kuprą palikti vaikų vaikams ir vaikaičiams, pasidairyti po šešėlius – vis kokį šimtuką kitą nustversi. Bet svarbiausia – prieš rinkimus susikurti kovotojo su korupcija įvaizdį...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija