2011 m. birželio 1 d.
Nr. 41
(1921)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kaip pavogti milijardą

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Pasibaigė pasaulinė krizė, valstybės pamažėl atsigauna ir prakiurusias biudžeto kišenes lopo. Žiūrėk, tai šen, tai ten kokį žulikėlį pagauna, krizės priedanga savo gerovę susikūrusį. Prasidėjo teisminių procesų maratonas. Pavyzdingiausiai iš peties kirto Kinija – už „nukorumpuotą“ milijoną – mirties bausmė. Islandija nutarė nesismulkinti ir po vieną vagišiukų negaudyti – perdavė visą vyriausybę į teisėsaugos rankas. Teisybę pasakius, labai logiška. Jei buvo visos prielaidos krizei išvengti (kaip išvengė Lietuva 1930 metais), tai akivaizdu, kad vyriausybė neatliko savo pareigų, jei pasirūpino tik savimi.

O kaip Lietuva? Lietuva jau 20 metų velkasi uodegų uodegoje, taigi ir krizė čia dar nesibaigė. Ir toliau ji titaniškomis vyriausybės pastangomis tęsiama, bet jau ne nuo ubagėlių, o nuo jų vaikų ir vaikaičių vaikų devintą kailį lupdama!

Netikite? Paskaičiuokime.

Jei visos iki tol buvusios Lietuvos vyriausybės padarė valstybei 17,375 milijardus skolų (ir nė viena už tas skolas nebuvo patraukta atsakomybėn), tai A. Kubilius tik per pusmetį padidino skolą 5 milijardais, o kitais metais – dar 10 milijardų, t. y. tiek, kiek visos Lietuvos Vyriausybės per 18 metų kartu sudėjus.

Taip šauniai startavęs A. Kubilius ir toliau negali sustoti – juk niekas nebaudžia.

Na, kaip čia neišnaudosi tokios puikios priedangos kaip krizė? Tai ne škvalas, sausra ar potvynis... Visai kas kita – pasaulinė krizė! Ir mastai, ir apimtys, ir galimybės visai kitos – yra kur pasireikšti.

Antai tų pačių konservatorių ankstesniais valdymo laikais buvo sėkmingai veltui parduota (dar ir 70 milijonų pridėta, nubraukus pensininkų lengvatas) „Mažeikių nafta“. Lietuva neteko strateginio energetikos objekto ir 1,4 milijardų litų. Tiesa, kaip paaiškėjo perpardavinėjant įmonę, iš tikrųjų prarasta buvo net 4 milijardai! Bet tai jau vėliau, po viso triukšmo. Tai yra ir bylos teisme išžiūrėtos, ir nereikalingi liudininkai – jau amžinybėje. Su įmonės direktoriumi Kiesumi ir jo sūnum buvo daugiau triukšmo, bet ūkio ministras Babilius ir teisėjas A. Vaškelis iškeliavo labai inteligentiškai – ar nuo insulto, ar nuo infarkto... Ir tyku.

Antrasis viražas buvo susuktas su „LEO“ afera 2K valdymo laikais. Net nemirktelėjęs, net uodegos nepavizginęs „liūtukas“ prarijo 1,4 milijardo litų ir neužspringo! Štai ką reiškia geroji Mažeikių „pardavimo“ patirtis! Tereikia tik finansinėm kategorijom pamanipuliuoti ir net piršto nepajudinus galima štai tokius „dividendus“ į kišenę įsidėti. Ir nei teismų, nei diskredituojančių straipsnių ar net knygų, kaip Mažeikių atveju, nieko... „Vsio zakonno.“

Pasaulinės krizės metu būtų nuodėmė nepamėginti, sakykime, pasiskolinti pinigų naujos AE (20 milijardų) ir elektros perdavimo jungties su ES (20 milijardų) statyboms. Štai čia tai bent suma – 40 milijardų! Kiek čia nubyrėtų?.. Tai tau ne 200 milijonų Valdovų rūmams ar kokiems Saugumo departamento apartamentams. 100 milijonų litų už kalėjimo iš Lukiškių į Pravieniškes iškėlimui – tiesiog niekai, palyginti su šia tikrai XXI amžiaus afera.

Susumuojame: A. Kubilius per pirmąją premjeravimo kadencijos pusę Lietuvos skolą padidino nuo 17, 375 milijardų litų iki 33 milijardų. Jau vien už tai buvo galima jam pareikšti nepasitikėjimą ir išprašyti iš Vyriausybės vadovo posto. Juo labiau kad krizės metu nebuvo padaryta būtiniausių taupymo darbų – nesumažinta 30 proc. valdininkų armija, neatšaukti kareivėliai iš arabiškų misijų, nesureguliuotos biudžetinių algų žirklės iki proto ribų, neapmokestintas nekilnojamasis turtas ir neįšaldytos komforto statybos! O tai būtų leidę ir sutaupyti vieną kitą milijardą ir biudžetą papildyti.

Bet ne. Užveržė diržus labiausiai pažeidžiamai (pensininkų) visuomenės daliai bei išvarė darbingą jaunimą duoneliauti į užsienį...

Bet čia ne apie tai – aiškinamės skolas. O būtent iki 33 milijardų padidintą Lietuvos skolą, bet nesumažintas puikybės išlaidas. A. Kubilius nebuvo įvertintas, todėl, padrąsintas tokios sėkmės, siekia dar 40 milijardų.

Taigi, ateityje Lietuva iš viso bus skolinga 73 milijardus, kuriuos turės grąžinti mūsų vaikai ir vaikų vaikai. Ir grąžinti su 10 proc. palūkanomis! Štai nuo tokios A. Kubiliaus užkrautos skolos ir bėga vaikai iš Lietuvos. Mažai kas žino, kad jau šiandien Lietuva už skolas moka po 2 milijardus palūkanų kasmet, gražiu „skolų administravimo“ vardu pridengtus! Tai nuo 73 milijardų turėtų „nusiadministruoti“  daugiau kaip 4 milijardai? O gal ir daugiau. Ir svarbiausia, kad tokiomis riebiomis palūkanomis lepiname tokias turtingas šalis kaip JAV ar Švedija, kai jų pačių valstybėse palūkanos griežtai kontroliuojamos, kad neviršytų 3 proc.

Taigi, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja. Tai todėl taip drąsiai ir beatodairiškai A. Kubilius šturmuoja skolinimosi bastioną. Ir sėkmingai šturmuoja.

Šiame fone taip patraukliai atrodo Kinijos sprendimas: už „nukorumpuotą“ vieną milijoną – mirties bausmė!  Patraukliai atrodo ir Islandijos variantas – patraukti visą vyriausybę atsakomybėn už krizės nesuvaldymą, bet... Atsiminus Mažeikių bylą, direktoriaus, ūkio ministro ir teisėjo mirtis, kažkaip darosi nepatikimas teisingumo įteisinimo variantas Lietuvoje. Juo labiau kad nesibaigianti Kauno pedofilijos byla patvirtino tokį įtariamą teisinį nihilizmą ir su dar didesniais nuostoliais – su bylos dalyvių žūtimi. Todėl akivaizdu, kad „atominė afera“ pareikalautų daug daugiau aukų.

Taigi, valstybėje skolintų pinigų yra, klausimas tik kaip dabar pavogti tą milijardą iš biudžeto? Kaip pavogti milijoną – jau aišku. O kaip pavogti milijardą – dar tik du kartus, bet sėkmingai pabandyta. Schema tokia – nuvertini kelis kartus parduodamą objektą, pigiai parduodi žinomam pirkėjui, su juo prieš tai pasidalinęs nupigintą skirtumą, o tasai bemat perparduoda pigų pirkinį, bet kelis kartus brangiau.

Argi ne panašiai buvo su „Lietuvos dujomis“? Nuvertintos ir parduotos už 200 milijonų, o po metų jau įvertintos 2 milijardais. O Mažeikiai? Palyginus pirminę kainą 1, 4 milijardo su 4 milijardais po perpardavimo? O kaip buvo su „LEO“ ? Ar ir ten su įstatinio kapitalo vertinimais ir pervertinimais nebuvo išmoningai manipuliuota ir „liūtukas“ pamaitintas 1, 4 milijardo neaiškiais „dividendais“? Ir jokie Saugumo departamentai, STT ar FNTT, o juo labiau Seimo institucijos ar opozicija „nepastebėjo“.

Tai kokie dabar „dividendų“ variantai prognozuojami su AE skolintais 40 milijardais?

Čia būtina pabrėžti, kad tiek Prezidentė, tiek Seimas, tiek Vyriausybė ignoruoja AE statybos vietos tektoninę zoną ir Fukušimos atvejo pasikartojimo grėsmę. Ignoruoja visuotiną atominių jėgainių eros pabaigą ir netgi daugelio AE priešlaikinį sustabdymą! Ignoruoja ir radioaktyvių atliekų laidojimo neišspręstą problemą tiek buvusios sovietinės AE, tiek planuojamos pastatyti.  Ignoruoja ir tą faktą, kad jau šiuo metu ES teisėsauga domisi Ignalinos AE atliekų laidojimo vietos statybos neskaidrumu, lėšų panaudojimu, terminų pažeidimu ir t.t.

Gyventojų sveikatai gyvybei ir genetikai Fukušimos spinduliavimo grėsmė ir netgi atliekų visiško nepavojingumo (skilimo) terminai (du ledynmečiai) parodė „pigiausios“ ir „švariausios“ branduolinės energijos tikrąjį veidą ir kainą, kurią turės mokėti mūsų vaikai ir vaikų vaikai, besirūpindami atliekų apsauga ir besikankindami polivalentinėmis ligomis bei išsigimimais. Mirusiesiems visi pavydės. Tačiau, mūsų valdžia ir vyriausybė visai nesirūpina ekologine problema ir tautos ateitimi. Šiandienos aktualija – kaip pasivogti milijardą.

Ir kaip čia su tuo tautosakiniu trečiu kartu, kuris nemeluoja? Ar pasiseks, kaip anuos kartus (Mažeikiai ir „Leo“), ar „sudegs“?

Nedesovietizuotos teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijos, aišku, jokio pavojaus nesudaro. Politiniai veikėjai, nors ir priklausantys skirtingoms partijoms (imitacija?), bet bendrų interesų tvirtai  suvienyti. O kad politinį ir ekonominį gyvenimą lemia klanai, rodo milijonierių skaičius Seime. O čia dar 40 milijardų! Kiek reikalingų balsų ir už kokią sumą galima nupirkti? Tik toks neesminis klausimas.

Visai kitas klausimas – visuomenė, jos informavimas ir atitinkama, bet nepageidautina reakcija. Na, už tuos pačius pinigėlius galima ir informaciją padailinti ir visai į kitą šoną nuvairuoti. Ir taip supainioti žmogelius, kad dalis jų ir suabejos. O čia dar prieš pat rinkimus bus grąžintos sumažintos pensijos ir algelės –  ir vėl tauta pakylėta ir galgi netgi rinkimai į Seimą vėl laimėti.

Na, bet čia ateities vizija.

Šiandien rūpi, kaip pavogti milijardą.

„Investuotojo“ variantas sužlugo pradedant estais, latviais ir lenkais, ir netgi korėjiečiais nebaigus – dar iki Fukušimos tragedijos. Belieka šulerių gimtinė – JAV. Ten, pradedant Williamsu, už 1 tūkstantį dolerių  įregistruoto, įsikūnijusią viziją, ir, sakykime, pigiai nupirkto AE reaktoriaus perspektyva nebaigiant, yra dar daugybė kitų variantų. Sakykime, investuotojas kitą investuotoją suranda, o anas dar kitą prisikalbina, o galiausiai – nebėra kaltų.

O jei dar tuos visus variantus sumaišyti? Pradžia jau yra! Lietuvos energetika, kainavusi 7 milijardus, jau papiginta iki 2 milijardų. Po Šiaurės ir Pietų Ameriką blaškosi Sekmokas su Kubiliumi – ir ne veltui. Svarbiausia – tyliai, niekam nežinant suraitys, sumazgys ir jau „post factum“ visuomenei pristatys.

O gal vis dėlto prezidentė Dalia Grybauskaitė parodys savo rūpestį Lietuvos ateitimi? Galgi ji išreikš savo politinę valią ir sutramdys A. Kubilių, iš posto eliminuos ir kitą Vyriausybei vadovauti paskirs? Gal?..

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija