2011 m. birželio 15 d.
Nr. 45
(1925)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Prarastos  divizijos –  prarastas saugumas

Ignas Meškauskas,

šaulys, advokatas

Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią ateitį. Svarbiausias tikslas – nacionalinis saugumas. Mūsų Konstitucijos 139 str. šis siekis įtvirtintas pakankamai aiškiai: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno  Lietuvos piliečio  teisė ir pareiga.“ Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme taip pat nurodyta: „Užpuolimo atveju piliečiai ir jų savaveiksmiai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų“. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą saugumą užtikrina rengimasis pilietiniam pasipriešinimui ir gynybinė galia, grindžiama pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Yra priimtas  Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo įstatymas. Vyriausybės nutarimu prie Krašto apsaugos ministerijos įkurtas valstybinis pilietinio pasipriešinimo centras. Teisiniai pagrindai visuotiniam pasipriešinimui yra pakankami, tačiau vežimas iš vietos nejuda, piliečiai jų realizacijos nejaučia, padėtis netgi blogėja. Panaikinus karinę prievolę, nesant mokyklose karinio parengimo auga ginklo rankoje nelaikiusi karta.


Dėl Pasipriešinimo istorijos privalomų pamokų

Gegužės 28-ąją prie Švietimo
ir mokslo ministerijos buvę
politiniai kaliniai, tremtiniai
bei laisvės gynėjai jau kelintą
kartą protestavo, kad per 21-erius
nepriklausomybės metus mokyklose
neatsirado Pasipriešinimo
istorijos kurso. Jau treti metai
Švietimo ministerijos klerkai
įžūliai piktnaudžiauja tarnybine
padėtimi ir imituoja susirūpinimą
šia problema, o iš tiesų stebi
ir laukia, kada laisvės kovotojai
ir tremtiniai išmirs. Taip
diskriminuojami ir jie, ir mokiniai,
neturintys galimybės mokyklose
susipažinti su svarbiu lietuvių
tautos istorijos laikotarpiu.

Treti metai vyksta žodinis karas tarp politinių kalinių ir tremtinių bei Švietimo ministerijos. Keliolika pasitarimų nedavė rezultatų. Švietimo ministerijos atstovai neskiria privalomos 18 pamokų programos apie Pasipriešinimą. Būtų privaloma programa, būtų didesnė visų mokytojų motyvacija mokyti Pasipriešinimo istorijos. Mūsų siūloma programa mokytojams istorikams nebūtų jokia staigmena, nes ją jau devynerius metus sėkmingai vykdo Kazlų Rūdos ir kai kurių kitų mokyklų mokytojai, Pasipriešinimo istorijos mokymo entuziastai. Beveik visos mokyklos prieš 5 metus gavo parengtus pamokų planus. Švietimo ministerija savo priešinimusi demaskavo pati save, įrodė savo piktavališką nusistatymą. Kol mūsų projektą vykdė tik mokytojai entuziastai, viskas buvo gerai, Švietimo ministerija neprieštaravo. Vos tik mes pasiūlėme šią programą padaryti privalomą, Švietimo ministerija stojo piestu. Argi tai ne piktavališkas nusistatymas prieš mus ir mūsų siūlomą programą?..


Raudondvario tiltas pavadintas generolo Kazio Veverskio vardu

Kazimieras Dobkevičius

Kazio Veverskio sūnėnas Kęstutis
Veverskis atidengia lentelę
su užrašu „Kazio Veverskio tiltas“

Pasiūlius LLKS vadovybei Kauno rajono savivaldybė priėmė nutarimą Raudondvario tiltą pavadinti Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) įkūrėjo generolo Kazio Veverskio vardu.

  Gegužės 15 dieną, sekmadienį, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje dekanas kun. Augustinas Paulauskas aukojo šv. Mišias už LLA karius ir jų vadą generolą K. Veverskį. Mišiose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos viršininkas pulkininkas Albertas Dapkus, LLKS Štabo viršininkas dim. majoras Vytautas Balsys, Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos vadas, dim. majoras Bronislovas Girdvainis su grupe sąjungos karių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kariai, Lietuvos šaulių sąjungos kariai, Lietuvos rezistencinės kovos dalyviai, ryšininkai, patriotinis jaunimas, visuomenės atstovai. Prie altoriaus stovėjo vėliavnešiai su savo sąjungų vėliavomis. Per pamokslą kun. A. Paulauskas  kalbėjo apie Kazio Veverskio veiklą ir patriotizmą, nuopelnus Lietuvai bei tragišką žūtį. Pasak kunigo, tai pavyzdis, kaip reikia aukotis dėl laisvės.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija