2011 m. birželio 17 d.
Nr. 46
(1926)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Malda sudegintų kryžių vietoje

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Šv. Mišias aukojo kan. Andriejus
Sabaliauskas, prel. Juozas
Šiurys ir kun. Juozas Rudys

Sudegintų kryžių paminėjimo dalyviai

Kryžiai, prie kurių
buvo aukojamos šv. Mišios
Kun. Kazio ŽĄSYČIO nuotraukos

Gegužės 28 dieną Paragaudžio kaime (Šilalės r.) paminėtos 47-osios šioje vietoje sudegintų kryžių metinės.

 Šeštadienio vakarą rinkosi žmonės, kad savo malda ir prisiminimais paminėtų šią skaudžią datą. 1964 m. gegužės 28–29-osios naktį Šilalės tarybinės valdžios įsakymu, dalyvaujant ir pritariant Kvėdarnos ir kaimynystėje buvusio Pajūralio kolūkių vadovams, pradėti naikinti pakelėse stovintys kryžiai. Buvo sutelktos didelės pajėgos: galinga technika, būrys žmonių. Rajono valdžios įsakymu operacijos metu kelius ir aplinką saugojo švietimo darbuotojai, komjaunuoliai, pionieriai, milicijos darbuotojai. Kryžiai buvo raunami, vežami prie Jūros upės ir čia pat, ant kranto, Paragaudžio kaime deginami. Tuo metu čia buvo kolūkio pievos: ganėsi gyvuliai, buvo šienaujama. Vietiniai žmonės Jaronimas ir Marytė Oželiai, Eugenijus Ivanauskas pasakoja, jog kai kurie žmonės nesutiko naktį eiti griauti kryžių. Kolūkietis Adomas Bočkus pasakęs, jog gerus darbus reikia daryti dieną, o ne naktį, ir prie kitų neprisidėjo. Vladas Urbys gegužės 29 dienos rytą vienam kryžių griovėjui sakė, jog yra nustebęs, kad toks, rodos, doras žmogus ėjo kryžių griauti. Už šitokį „išsišokimą“ V. Urbys gavo 15 parų arešto.

Tą siaubingąją naktį vienas iš dalyvių žuvo. Vengdama skandalo valdžia už avariją apkaltino Algirdą Joną Kaulių, kuris tuo metu su traktoriumi dirbo pas kaimynus. Jis buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme. Paryčiais nesudegusius kryžius metė į Jūros upę ir jie dar ilgai plūduriavo. Šią vietą žmonės išsaugojo atmintyje ir 1994 metais čia buvo supilta kalvelė ir pastatytas medinis kryžius, kurį padarė Augustas Rupšys ir Ričardas Dzendolieta. Šis ir kitas, vėliau pastatytas, kryžiai stovi Vaclovo Budvyčio žemėje. 1994 m. gegužės 15 dieną tuometinis Telšių vyskupas A. Vaičius kryžių pašventino ir pakvietė žmones čia rinktis maldai kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį. Šios pamaldos nenutrūko iki šių dienų.

Gegužės 28-osios vakarą kryžių sudeginimo vietoje buvo aukojamos šv. Mišios ir giedamos gegužinės pamaldos. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. J. Šiurys, gausiai susirinkusius maldininkus pasveikinęs Telšių vyskupo vardu. Šv. Mišias koncelebravo Kvėdarnos klebonas kun. J. Rudys ir atvykęs Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. A. Sabaliauskas, kuris susirinkusiesiems pasakė pamokslą. Šv. Mišiose dalyvavo ir Pajūralio klebonas kun. Kazys Žąsytis, giedojo Kvėdarnos parapijos giedoriai. Šv. Mišiose dalyvavo Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas su šeima, Kvėdarnos miestelio seniūnas, Kvėdarnos gimnazijos direktorius ir didelis būrys maldininkų. Pamokslininkas kalbėjo apie kryžiaus ženklo svarbą tikinčio žmogaus gyvenime bei kaip svarbu nuolat stiprinti savąjį tikėjimą žvelgiant į kryžių ir Kristaus pergalę prieš mirtį. Mūsų širdyse turi būti statomi tikėjimo bei vilties kryžiai, kad niekas negalėtų jų nugriauti ar išrauti. Gegužės mėnuo primena Dievo Motinos pasitikėjimą Dievu ir nuolankų Dievo valios vykdymą. Mūsų tikėjimas turi būti perduodamas taip, kad ateityje nebūtų tokių įvykių ir žmonės nekeltų rankos prieš kryžius ar kitus sakralius statinius. Po šv. Mišių buvo giedamos Gegužinės pamaldos, susirinkusiesiems nuoširdžiai padėkojo Kvėdarnos klebonas. Paskui žmonės dalyvavo agapėje, pasakojo prisiminimus, išgyveno bendrystės džiaugsmą.

Šilalės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija