|
Viešosios erdvės vingiai
Liudas Lukmanas
Lietuvos viešojoje erdvėje, apimančioje popierinę žiniasklaidą, televiziją, radiją ir interneto erdves, pastaraisiais metais vyksta monopolizavimo procesai. Didžioji spauda, net ir patyrusi mokesčių naštą, gauna didžiulius pelnus tiek iš reklamų, tiek iš užsakomųjų straipsnių, tiek iš partijų prašymų jas reklamuoti. Tuo tarpu mažąją spaudą slegia dideli mokesčiai ir protekcionizmo problemos (vieni leidiniai iš fondų gauna didžiulę paramą, kitiems lieka tik trupiniai arba išvis nieko). Lietuviško interneto erdvė plečiasi ir tampa vis populiaresne.
Dažnai kyla klausimai dėl žiniasklaidos objektyvumo. Tai parodė ir rezonansinė Kauno pedofilijos byla: kai kurie žurnalistai įnirtingai gynė pedofilų klano narius, kita dalis žurnalistų laikėsi pilietinės pozicijos palaikė neteisėtai persekiojamą D. Kedį, jo seserį N. Venckienę ir artimuosius, smerkė įtakingų pedofilų ir juos remiančių korumpuotų pareigūnų veiksmus.
Nenuostabu, kad žodžio laisvė dažnai varžoma juk kai kurias žiniasklaidos priemones valdo mafijos nariai. Štai kelių Aukštaitijos laikraščių akcijų paketus turi ir kelias interneto svetaines kontroliuoja buvęs įtakingas VRM pareigūnas H. M., pagarsėjęs ryšiais su buvusios Vilniaus brigados vadeivomis (dabar Gintaro, sportininkų ir delfinų gaujų lyderiais), Vokietijos kriminaliniu baronu A. Nimške ir kitais tarptautinių organizuotų gaujų veikėjais. Kelis laikraščius ir vieną radijo stotį vis dar valdo Hermis capital savininkai. Seniau jie valdė net keliolika žiniasklaidos priemonių, bet didesnę dalį jau pardavė. Kai kurias radijo stotis ir laikraščius valdo ir Lietuvos mafijos piramidės viršūnėje esantys Klaipėdos oligarchai.
Dėl pasaulyje didžiausio PVM spaudai net 21 procento (daugelyje pasaulio šalių egzistuoja PVM lengvatos spaudai, tarifas svyruoja nuo nulinio iki 9 procentų) mūsų krašto spauda patiria didžiulių nuostolių. Kai kurie leidiniai jau bankrutavo, kiti artėja prie bankroto ribos, smarkiai sumažėjo žurnalistų atlyginimai (didelė dalis žurnalistų gauna vos 670 litų ar dar mažiau). Lietuviškos spaudos budeliai ir jų parankiniai visaip trukdo bandymams nuo šio rudens arba nuo 2012 metų pradžios grąžinti lengvatinį PVM tarifą spaudai (iki 2009 metų pradžios tarifas buvo tik 5 proc.). Krikščioniška ir tautinė spauda yra visiškai žlugdoma išliko vos keli periodiniai leidiniai, bet artimiausiu metu ir jie gali būti sunaikinti. Tai aiškiai įrodo, kad tokie veikėjai nieko bendro su krikščionybe neturi. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo visuomenės pozicijos: jei visuomenė negina spaudos, dominuoja paviršutinis bei vartotojiškas požiūris į svarbius procesus, tokiu atveju neginama nei spauda, nei dirbančiųjų bei studentų teisės. Daug žymių filosofų rašytojų ir psichologų yra atkreipę dėmesį į glaudžias sąsajas tarp vertybinės orientacijos ir visuomeninių procesų. Štai žymus filosofas Dž. Krišnamurtis dar prieš kelis dešimtmečius rašė: Tol, kol didelę įtaką turės vartotojiška kultūra, tol visuomenėje dominuos paviršutinis požiūris į žmonių problemas, o žiniasklaidoje vyraus bulvarinis požiūris. Tol, kol neišspręsime šios problemos, kol vartotojiška kultūra nebus pažabota, tol kils maištas po maišto, viena po kitos vyks mažai ką lemiančios reformos, o žmonės bus susipriešinę.
© 2011 XXI amžius
|