Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Tikėjimo perdavimo džiaugsmas turi persmelkti širdį

Mindaugas BUIKA

Suvažiavimas Romos vyskupijoje

Aktualizuodamas mokymą apie naująją evangelizaciją, tikėjimo gaivinimo ir stiprinimo svarbą nuo Dievo nutolusioje sekuliarizuotoje visuomenėje, popiežius Benediktas XVI šiam uždaviniui telkia ir savąją Romos vyskupiją, kurioje pagrindinius sielovados darbus koordinuoja generalinis vikaras kardinolas Agostinas Valinis. Pastarojo hierarcho pastangomis vasaros pradžioje kasmet rengiamas bažnytinis diecezijos suvažiavimas pastoracinių metų pabaigai ir rezultatams aptarti. Šiemet birželio 13–16 vykusiam renginiui buvo pasirinkta tema: „Tikėjimo perdavimo džiaugsmas Romos Bažnyčioje – krikščioniškoji iniciacija (įvedimas)“. Suvažiavimas vyko Romos vyskupo katedroje – Šv. Jono bazilikoje Laterane, o baigiamieji renginiai buvo perkelti į pačias diecezijos parapijas.

Šventoji Dvasia ir Bažnyčios visuotinumas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI eina švęsti Sekminių į Vatikano baziliką

Į širdis įrašytas meilės įstatymas

Užbaigiant Velykų laikotarpio šventimą popiežius Benediktas XVI celebravo Vatikano bazilikoje didžiosios Sekminių šventės liturgiją, iškeldamas Šventosios Dvasios atsiuntimo ir veikimo svarbą Bažnyčios misijai. Birželio 12 dieną, sekmadienį, po šv. Mišių susitikęs su gausiais piligrimais Šv. Petro aikštėje vidurdienio „Regina Caeli“ maldai Šventasis Tėvas pažymėjo, jog galingas Šventosios Dvasios paskleidimas per pirmąsias Sekmines apaštalams kartu su Viešpaties Motina Marija susibūrusiems Vakarienbutyje, faktiškai buvo viso velykinio slėpinio – Kristaus kančios, mirties, prisikėlimo ir įžengimo į dangų – išsipildymas. Tos Sekminės buvo bažnyčios krikštas, krikštijimas Šventąja Dvasia, aiškino Popiežius.

Kunigų kankinių atminimui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šv. Mišiose Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje

Šįmet su skausmu prisimename ir minime prieš 70 metų sovietų išniekintus, nukankintus lietuvių tautos patriotus – dvasininkus ir pasauliečius. 1941 m. birželio viduryje, paskutinėmis pirmosios sovietinės okupacijos valandomis, kai jau girdėjosi artėjančio fronto pabūklų garsai, sovietai, prieš pasitraukdami, dar spėjo nukankinti gražiausią mūsų tautos elitą. Kiekviename Lietuvos kampelyje likosi kruvinos tragedijos pėdsakai.

Išsiskyrė tautininkų ir konservatorių keliai

Gintaras Visockas

Tautininkų lyderis Seimo narys Gintaras Songaila

Birželio 19-ąją įvyko tai, kas, matyt, buvo neišvengiama. Gintaro Songailos vadovaujami tautininkai nusprendė palikti Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Taip nuspręsta balsų dauguma. Tiesa, absoliučios vienybės tądien Mokslų Akademijos salėje nebuvo. Atsirado keliolika tautininkų, kurie triukšmingai reikalavo partijos vadovybę persigalvoti. Ir net pasiekė, jog susirinkimo pradžioje jiems būtų suteikta teisė išdėstyti savuosius argumentus. Pavyzdžiui, Žilvinas Leškevičius priminė, kad tautininkai, savarankiškai eidami į rinkimus, per pakutiniuosius keliolika metų nesugebėdavo peržengti 5 proc. barjero ir niekad nepatekdavo į Seimą. Ši aplinkybė neleido jiems optimistiškai žvelgti į ateitį. Ir tik tuomet, kai susijungta su konservatoriais – krikščionimis demokratais, tautininkų atstovai pateko į parlamentą. Ž. Leškevičiaus pastabos buvo įtikinamos: atsiskirdami nuo įtakingų, jau du dešimtmečius valdžioje esančių konservatorių, jie ir vėl taps neparlamentine, o tai reiškia – neįtakinga, partija. Ir visos jų pastangos įtakoti valdžios sprendimus nueis perniek. Taigi atsiskirdami praras net tai, ką dabar turi. Iš tribūnos emocingai kalbėjęs kitas tautininkas įrodinėjo, jog G. Songaila neišnaudojo veikimo parlamente galimybių, taip pat buvo per mažai aktyvus konservatorių – krikščionių demokratų partijos viduje. Suprask, daugiau konfrontavo nei bendradarbiavo.

SOS! SOS! SOS!

Lietuva, kažkada garsėjusi savo knygnešiais, tapo mažiausiai skaitanti tauta. Laikraščiai tampa nepopuliarūs, knygos leidžiamos kelių šimtų egzempliorių tiražu, o išleidus didesniu – guli knygynuose. „Labai perkamu“ tampa nebent koks nors Petkevičiaus opusas. Taigi spaudos padėtis Lietuvoje yra sunki. Tačiau dar sunkesnė yra krikščioniško visuomenės laikraščio „XXI amžius“ padėtis. Ji ypač pasunkėjo nuo užpernai, kai atsirado didžiuliai mokesčiai, dėl ko mūsų leidykla atsidūrė ties žlugimo riba.