2011 m. birželio 23 d.
Nr. 48
(1928)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Išsiskyrė tautininkų ir konservatorių keliai

Gintaras Visockas

Tautininkų lyderis Seimo
narys Gintaras Songaila

Birželio 19-ąją įvyko tai, kas, matyt, buvo neišvengiama. Gintaro Songailos vadovaujami tautininkai nusprendė palikti Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Taip nuspręsta balsų dauguma. Tiesa, absoliučios vienybės tądien Mokslų Akademijos salėje nebuvo. Atsirado keliolika tautininkų, kurie triukšmingai reikalavo partijos vadovybę persigalvoti. Ir net pasiekė, jog susirinkimo pradžioje jiems būtų suteikta teisė išdėstyti savuosius argumentus. Pavyzdžiui, Žilvinas Leškevičius priminė, kad tautininkai, savarankiškai eidami į rinkimus, per pakutiniuosius keliolika metų nesugebėdavo peržengti 5 proc. barjero ir niekad nepatekdavo į Seimą. Ši aplinkybė neleido jiems optimistiškai žvelgti į ateitį. Ir tik tuomet, kai susijungta su konservatoriais – krikščionimis demokratais, tautininkų atstovai pateko į parlamentą. Ž. Leškevičiaus pastabos buvo įtikinamos: atsiskirdami nuo įtakingų, jau du dešimtmečius valdžioje esančių konservatorių, jie ir vėl taps neparlamentine, o tai reiškia – neįtakinga, partija. Ir visos jų pastangos įtakoti valdžios sprendimus nueis perniek. Taigi atsiskirdami praras net tai, ką dabar turi. Iš tribūnos emocingai kalbėjęs kitas tautininkas įrodinėjo, jog G. Songaila neišnaudojo veikimo parlamente galimybių, taip pat buvo per mažai aktyvus konservatorių – krikščionių demokratų partijos viduje. Suprask, daugiau konfrontavo nei bendradarbiavo.


Didvyriai

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Metiniame Prezidentės pranešime nuskambėję žodžiai apie pagarbą didvyriams ir niekdarių bei parsidavėlių pasmerkimą privertė įsigilinti į Lietuvos Himno žodžius: „Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme, iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...“

O kurgi tie mūsų didvyriai? Istorijos vadovėliuose nerasime jų pavardžių ir atvaizdų, miestų aikštėse nėra jiems pastatyta paminklų ar bent memorialinių lentų... Iš kur tie šiuolaikiniai sūnūs turi tą stiprybę semti?..


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija