2011 m. liepos 1 d.
Nr. 49
(1929)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Valstybės „gerovė“ kuriama kasdien

Linas ŠALNA

Kai Vakarų valstybių ekonomistai prakalbo apie naujos krizės bangą,  kai užsimenama net apie euro žlugimą (ir ne tik dėl ekonominio nuosmukio Graikijoje, Ispanijoje ir Airijoje), Lietuvos vyriausybės vadovas Andrius Kubilius kuria popierinius planus „Lietuva 2030“ ir svajodamas apie kuo greitesnį euro įvedimą, forsuoja AE statybos planus. Kartu dar planuoja, kaip pažaboti verslininkus, jau ir taip suriestus į ožio ragą, užsiimančius, pasak jo, neva vien tik nelegaliu įdarbinimu. Taip suprasti reikėtų drastiškus siūlymus „paleisti į apyvartą“ naujus „drausminančius“ įstatymus, pagal kuriuos dar prieš naujo darbuotojo priėmimą į darbą jį reikia „įsodrinti“, kitaip sakant – įdarbinti, ir to nepadaręs darbdavys bus nubaustas už „nelegalų“ įdarbinimą. Dar labiau numatoma bausti darbdavį, net laisvės iki 4 metų atėmimu, už nelegalų nepilnamečių įdarbinimą. Panašu, kad Lietuvoje greitai bus sukurtas naujas „karinio komunizmo“ modelis, kiekvieną žmogų jau iš anksto vertinantis kaip potencialų nusikaltėlį. Dar vis galvojama, kad sutvarkius nelegalų įdarbinimą, įvedus kasos aparatus „dengtuose“ turguose (paskiau ir nedengtuose) bus surenkami milijardai litų, o ministerijų vadovai bei klerkai ir toliau galės maudytis piniguose: išsimokant ne tik didžiules algas, bet ir „perčiuožiant“ iš vienos kėdės į kitą – milžiniškas „išeitines“ kompensacijas. Kaip tik tam ir kuriamos naujais pavidalais ambicingos programos „Lietuva 2030“, labai primenančios netolimus projektus: „komunizmą sukursime per 20 metų“.

Tuo tarpu didžiuliai pinigai iššvaistomi ne tik klerkų kėdėms pašildyti, bet ir kitoms „įstatyminėms“ vagystėms. Štai Valstybės kontrolė atskleidė, kad Lietuvos mokslo taryba 1000 projektų išleido beveik 50 mln. Lt labai abejotinomis aplinkybėmis. Ji perdavė medžiagą prokurorams dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo, nes pasigedo skaidrumo atrenkant mokslinius projektus – neretai projektai vertinti lakoniškai, projektų rengėjams išvadose nenurodant konkrečių priežasčių. Nepaaiškinama, ir kodėl būtent šis projektas atrinktas finansuoti, o kitas – atmestas. Nustatyti atvejų, kai komiteto nariai, tvirtinantys finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo – taip sudaromos galimybės neskaidriai skirstyti biudžeto lėšas. Akivaizdu, kad mokslo institucijose (kaip ir valdiškose įstaigose) pinigai dažnai išsidalijami jokių atradimų nepadarius ir produkcijos nesukūrus. Be abejo, už tuos projektus buvo surašytos įvairiausios ataskaitos (o štai vienos tokių ataskaitų puslapis įvertintas net 29 tūkst. Lt!). Tačiau premjeras ir toliau sudarinėja tik stalinistinius planus, kaip nubausti darbdavius ir palikti milijonines kompensacijas seimūnams ar šimtatūkstantinius metinius atlyginimus už korupcinius ryšius nubaustiems ir pereinantiems į kitą valstybinę tarnybą pareigūnams – saviems „bičams“, nežinia, kokią naudą nešantiems projektams (kurių ataskaitos taip brangiai kainuoja), viešiesiems pirkimai už dešimtis mln. litų ir pan.

Smulkieji verslininkai po kelių mėnesių bado streiko prie Seimo, nedavusio jokių rezultatų (tik Vyriausybei, t.y. finansų ministrei Ingridai Šimonytei nusileidus nustatyti PVM mokestį nuo 150 tūkst. litų metinių pajamų) jau pradėjo streikuoti Briuselyje. Tačiau visa ironija yra tame, kad tuos milijonus, kuriuos premjeras įsitikinęs „ištraukti iš šešėlio“, iš tiesų ištrauks ne iš kontrabandininkų, bet iš paprastų pirkėjų, skubančių kasdien į turgų nusipirkti, kad ir prastesnių, bet pigesnių prekių. Tiesa, Kubilius su Šimonyte po turgus nevaikšto – jei vaikščiotų, tokių „reformų“ nedarytų. Visa tai tik paprasčiausiai atgaivina jau pamirštas istorijos pamokas, kažkaip praslydusias pro Lietuvą, nes, ačiū Dievui, Lietuva tada, apie 1923 metus, dar nebuvo „išvaduota“ bolševikų. Tačiau kodėl neapsinaudoti „vertingu“ išradimu? Juk viskas turi būti panaudota valstybės gerovei. Taigi premjero ir ministrės „užlaužtieji“ prekeiviai „turgininkai“, kaip juos pašaipiai vadina valdžios žmonės) tikrai bus priversti naudoti kasos aparatus ir mokėti PVM į biudžeto kiaurą maišą. Bet ar tie prekeiviai vargo nematantiems – premjerui ar ministrei – sumokėdami nemažą 21 proc. PVM tarifą, pasitenkins savo pelno mažėjimu?! Ne, to tikrai nebus. Jie neabejotinai pakels prekių kainą, o tada pakils ir „akropolinių“, ir „maksiminių“ prekių kainos – užsives nauja kainų augimo karuselė. Bet Kubilius su Šimonyte bus pasiekę savo – milijardas „šešėlinio“ įnašo įšliauš į valstybės iždą tiesiai iš mūsų kišenių. Kartu premjeras galės skelbti nugalėjęs kontrabandą (šešėlinę ekonomiką), o į valstybės iždą patekę pinigėliai ir toliau sočiai maitins ministerijų, departamentų ir valdybų klerkus, valstybinių įmonių viršininkus bei viršininkėlius bei pildys krizės patuštintas seimūnų kišenes. Valdžia galės iš prastuomenės susirinktus „kontrabandinius“ pinigėlius ir toliau leisti tris mėnesius atostogaujant egzotinėse šalyse, ieškant meilės nuotykių, dalyvaujant šokių ir dainų konkursuose ir... toliau juokinant (ar linksminant) tautą bei pasaulį. (Nors, tiesą sakant, bananinės šalies įpročiai pasaulio visuomenės jau nestebina. Tačiau kai su dideliu miklumu buvo „nukirptos“ pensijos ir antrus metus – nustebo net Europos Komisijos vadovai. Kad šis kirpimas nebūtų toks žiaurus, o tik iš didelės meilės žmonėms – Europos Komisijai buvo pateikti duomenys, jog pensijas sumažino „vidutiniškai“ tik... 5 proc., nors kai kam nurėžė net iki 80 proc.)

Taigi mūsų valstybės „gerovė“ kuriama kasdien. Bet, deja, ji kuriama ne tokiais tempais, kokiais valstybės piliečiai palieka šią sočią valstybę...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija