2011 m. liepos 7 d.
Nr. 50
(1930)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Kaune ir Vilniuje –
Pasaulio lietuvių
simpoziumas

Sukilimas už Lietuvą

Mažoje šalyje apie didžiuosius klausimus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
su San Marino vadovais
kapitonais regentais Marija
Luiza Berti ir Filipu Tamanjiniu

Unikali valstybė

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas ir kalba San Marino politiniams veikėjams tapo ryškiu Bažnyčios socialinio mokymo sklaidos pavyzdžiu naujosios evangelizacijos kontekste. Šventojo Tėvo birželio 19 dieną su apaštaliniu vizitu aplankytas San Marinas (oficialus pavadinimas – San Marino Šviesiausioji Respublika) daugeliu atžvilgių – ypač istorija ir dydžiu – unikali valstybė. Tai ilgiausiai pasaulyje savo nepriklausomybę išlaikiusi respublikinės santvarkos šalis, kurią 301 metais įkūrė vienuolis diakonas šv. Marinas, per didžiuosius krikščionių persekiojimus senovės Romos imperijoje čia suradęs prieglobstį. San Marino respublikos konstitucija, įsigaliojusi 1600 metais, yra seniausias pasaulyje iki šiol veikiantis valstybės pagrindinis įstatymas.


Mirė Otto von Habsburgas

Liepos 4-ąją, būdamas 98-erių metų, mirė Otto von Habsburgas, vyriausias paskutiniojo Austrijos-Vengrijos imperijos Kaizerio sūnus, ilgametis Europos Parlamento narys ir Tarptautinės Suvienytos Europos (Paneuropa) sąjungos garbės pirmininkas. Otto von Habsburgo vardas Lietuvai brangus dėl to, kad Lietuva gaudavo šio žymaus Europos politiko paramą išsivadavimo iš Sovietų imperijos gniaužtų laikotarpiu.


A. Kubilius Afganistane

Afganistano prezidentas Hamidas
Karzai (dešinėje) priima Lietuvos
premjerą Andrių Kubilių. Kairėje –
KA ministrė Rasa Juknevičienė

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius šeštadienį atvyko į Afganistaną. Čia jis susitiko su valstybės vadovais ir tarnaujančiais Lietuvos kariais. Apie vizitą iš anksto nepranešta saugumo sumetimais. Afganistane tarnauja apie 240 Lietuvos karių. Didžioji dalis yra Goro provincijoje, kurios atkūrimui vadovauja Lietuva. Šalies pietuose dislokuotas neskelbiamas skaičius Specialiųjų operacijų pajėgų karių. NATO vadovaujama tarptautinė koalicija yra nustačiusi tikslą iki 2014 metų pabaigos perduoti atsakomybę už saugumą Afganistane vietos pajėgoms ir išvesti didžiąją dalį karių. Šalyje nesiliaujant smurtui yra daug abejojančių, ar afganų policija ir kariuomenė bus pajėgios užkirsti kelią sukilėlių išpuoliams pasitraukus užsienio kariams. Perdavimas nereikš NATO pasitraukimo iš Afganistano, tačiau bus siekiama, kad NATO perduotų visas kovines operacijas Afganistano saugumo pajėgoms, o patį svarbiausią dėmesį skirtų Afganistano saugumo pajėgų mokymui.


Negyjančios Lietuvos žaizdos

Darius Vilimas

Lietuvos valstybė peržengė žmogiškosios pilnametystės ribą. Dvidešimt antrieji nepriklausomybės metai nėra daug pasaulio istorijoje. Vieni sako, kad tai tik akimirka. Kiti, lygindami  su prieškariu, prisimena, kad anuomet Lietuva jau buvo netekusi Klaipėdos, bet atgavusi Vilnių kartu su „draugiškai“ nusiteikusiomis SSRS divizijomis, dydžiu prilygusiomis visai mūsų prieškario kariuomenei. O Pupų Dėdė pranašiškai dainavo, kad „Vilnius mūsų, o mes rusų“.


Žiaurumo vaizdų demonstravimas – tam, kad nebūtų žiaurumo

Gintaras Visockas

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų buvo eksponuojama fotografijų paroda apie 1941-ųjų birželio mėnesį Rainių miškelyje netoli Telšių žiauriai nukankintus lietuvius.

Esu įsitikinęs: Rainių tragedijos detalės įsimena visam gyvenimui. Tie, kurie pamato šiuos vaizdus, negali likti abejingi. Improvizuota istorijos pamoka po atviru dangumi V. Kudirkos aikštėje kur kas geriau įsimena nei istorijos vadovėlyje dešimtis kartų perskaityti statistiniai duomenys apie milžinišką lietuvių aukų skaičių. Tūkstančiai žmonių per parą pražingsniuoja šia aikšte, įskaitant ir jaunus riedlenčių gerbėjus. Vadinasi, istorijos pamoka apie lietuvių tautos kančias tikrai neliks beprasmė. Daug kas pamatys, įsimins, susidomės.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija