2011 m. liepos 8 d.
Nr. 51
(1931)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Įamžinti gelbėję kitus ir žuvę patys

Bronius VERTELKA

Paminklas nužudytiems
medikams ligoninės kieme

Gyd. Almonija Marcinkevičiūtė-
Bernadišienė (kairėje)
ir Panevėžio kraštiečių
klubo „Tėviškė“ pirmininkė
gyd. Henrika Čiplienė

Iš kairės: Šv. apaštalų
Petro ir Povilo bažnyčios
altaristas g. kan. Vytautas Aloyzas
Marozas, vyskupas Jonas Kauneckas
ir kraštotyrininkė Valentina Vatutina

Prieš 70 metų pirmomis karo dienomis Panevėžyje buvo suimti ir  žiauriai nukankinti chirurgai Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis ir medicinos sesuo Zinaida Kanevičienė. Birželio 22-ąją   respublikinės Panevėžio ligoninės didžiojoje salėje vyko jų atminimui skirta istorinė-mokslinė konferencija.

Prieš tai  Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje šv. Mišias už kankinius aukojo vyskupas Jonas Kauneckas, buvo aplankytas ligoninės kieme jiems pastatytas paminklas.

Konferencijos įžanginį žodį tarė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo Šv. apaštalų Petro ir Povilos bažnyčios altaristas g. kan. Vytautas Aloyzas Marozas. Grojo miesto kamerinis orkestras, vadovaujamas Vidmanto Kapučinsko.

Konferenciją vedęs  ligoninės skyriaus vedėjas Vitalijus Panava pastebėjo, kad tarp besidominčių istorija yra ir medikų. Solidžią knygą apie Panevėžio  medicinos istoriją iki 1990 metų skaitytojams pateikė  pediatrė Liudvika Knizikevičienė.

Doc. dr. Jūratė Norvaišienė, 32 metus dėsčiusi Kauno medicinos institute, pasakojo apie Juozą Žemgulį – nepaprastai energingą, savo profesijai atsidavusį chirurgą. Jis įkūrė Kauno medikų draugiją, buvo pirmojo Lietuvoje „Medicinos“ žurnalo redaktoriumi. Ne vienas jo numeris išėjo asmeninėmis chirurgo lėšomis. Jis parengė per 50 straipsnių ir juos atspausdino „Medicinos“ žurnale. J. Žemgulys buvo ir išradėjas, pateikė ne vieną naujovę.

Gyd. Almonija Marcinkevičiūtė-Bernadišienė kalbėjo apie chirurgo Stasio Mačiulio šeimą. Jos mama ir S. Mačiulis gyveno netoli Panemunėlio, buvo artimi kaimynai. Chirurgas atvažiuodavo pas savo seserį, o savo tėvų namuose vasarodavo Almonija. Maždaug 1935 metais S. Mačiulis susirgo rože. Almonijos tėvas  gydytojas Mykolas Marcinkevičius jį išgydė. Padėkoti atėjo S. Mačiulis su žmona ir padovanojo laikrodį, kuris veikia ir dabar.

Apie chirurgą Antaną Gudonį  pasakojo istorikė Joana Viga Čiplytė. Konferencijoje dalyvavo  nukankinto chirurgo sūnus Antanas su dukra ir žentu. Sūnui tebuvo keli mėnesiai, kai neteko tėvo. Ypač sunku buvo jo mamai – Janinai Ragelytei-Gudonienei.

Jau dešimtmetį kraštotyrininkė Valentina Vatutina renka medžiagą apie nužudytąją medicinos seserį Zinaidą Kanevičienę, tačiau yra dar daug neatsakytų klausimų. Neaišku kodėl  paminkle nužudytiems medikams neiškalta Z. Kanevičienės pavardė. Ir Z. Kanevičienės biografijoje dar yra baltų dėmių.

Istorikė J.V. Čiplytė pristatė 20-ąją savo knygą „ Prasmingas medikų gyvenimas“. Per dvejus  metus autorė sugebėjo parengti net dvi knygas. Antroji knyga – „Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė“ – apie diplomatą Petrą Mačiulį, nukankinto chirurgo S. Mačiulio brolį.

Su pasiekimais chirurgijos srityje per paskutiniuosius 70 metų supažindino ligoninės vyr. chirurgas  Remigijus Samuolis. Kalbėjo žurnalistas Leonas Narbutis, kurio žmona Eglė (jau mirusi) buvo nužudyto chirurgo J. Žemgulio dukra. Konferencijos pabaigoje buvo parodytas videofilmas apie nukankintus medikus.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija