2011 m. liepos 15 d.
Nr. 53
(1933)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Pritaria bažnyčios
statybai prie
Kryžių kalno

Prezidentės metinė
spaudos konferencija

Visi atsakymai –
iš Kūrėjo

Šventas
Kryžių kalnas

Kaltinimai
buvusiam
saugumiečiui
už trėmimą

Mirė seniausias
Lietuvos kunigas

Palaimintuoju paskelbtas komunistų nukankintas vyskupas

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis vyskupas Janošas Šefleris

Beatifikacija Rumunijoje

Laukiant iškėlimo į Bažnyčios altoriaus garbę gausių Lietuvos tikėjimo kankinių, nukankintų praėjusio komunistinio kagėbistinio režimo dešimtmečiais, toliau supažindiname su beatifikuotais panašią lemtį patyrusiais Rytų Europos šalių dvasininkais. Vienas jų, vengrų kilmės Rumunijos katalikų vyskupas Janošas Šefleris (1887–1952), žiaurumu išgarsėjusios vietinės komunistinio  saugumo policijos „Securitate“ auka, Bažnyčios palaimintuoju buvo paskelbtas liepos 3 dieną. Beatifikacijos iškilmėms Oradėjos katedroje (palaimintasis vyskupas buvo Oradėjos ir Satu Marės diecezijos ganytojas) Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas, kaip Šventojo Tėvo atstovas, ir Vengrijos primas kardinolas Peteris Erdas.


Žemaičių Kalvarijoje baigėsi atlaidai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Į šv. Mišias kviečia būgnai

Liepos 1-ąją prasidėję didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai baigėsi antradienį, liepos 12-ąją.

Liepos 4 dieną buvo meldžiamasi už ūkininkus bei žemdirbius. Tą dieną atstovavo Palangos dekanatas. 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir gausiai susirinkusiems tikintiesiems pamokslą pasakė Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Šv. Mišių metu giedojo Palangos dekanato jungtinis choras. Įžanginį žodį tarė, visus susirinkusius žemdirbius, ūkininkus bei atvykusius maldininkus pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Pamoksle vyskupas E. Bartulis kalbėjo apie ūkininko misiją šioje žemėje – auginti duoną ir maitinti žmones. Jis priminė, jog ūkininkui labai svarbi Dievo palaima, nes nuo to priklauso jo derlius ir gyvenimo lygmuo. Vyskupas ragino sunkiai dirbančius žemdirbius švęsti sekmadienį, malda garbinti Dievą ir vykdyti krikščioniškas priedermes, kurios labai svarbios kiekvieno žmogaus gyvenime.


Palaimintojo J. Matulaičio minėjimo aštuondienis: jaunimo piligriminis žygis

Rima Malavickienė

Jaunimas eidamas į Lūginę šlovino
Viešpatį. Kartu ėjo ir Šv. Arkangelo
Mykolo parapijos klebonas
kun. Andrius Šidlauskas MIC (centre)

Arkiyskupo Jurgio Matulaičio MIC Lietuvoje paskelbimo Palaimintuoju ir jo kūno perkėlimo į altorių dienos, liepos 12-osios, minėjimo aštuondienis (oktava) prasidėjo liepos 9-ąją jau tradiciniu tapusiu jaunimo piligriminiu žygiu į Pal. Jurgio tėviškę Lūginę.

Žygiuoti pareiškė norą 60 jaunų žmonių iš įvairių parapijų: Vilniaus Arkikatedros ir Šv. Petro ir Povilo, Kauno Pal. J. Matulaičio ir Gerojo Ganytojo, Aleksoto, Aukštosios Panemunės, Margininkų, Kudirkos Naumiesčio, Keturvalakių, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio ir Šv. Arkangelo Mykolo. „Uždek tik, Viešpatie, mūsų širdis Tavo meilės ugnim!“ – tokiais palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais alsavo visas žygis ir vakaro programa. Renginyje dalyvavę savanoriai padėjo organizatoriams palaikyti tvarką, rūpinosi maisto dalinimu ir žygeivių saugumu.


Ukrainiečiai Dievo Gailestingumo šventovėje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Evangeliją skaito t. Martynas
Chaburskis OSBM, šalia stovi
t. Augustinas Zapotočnyj OSBM,
Evangeliją laiko
br. Terentijus Tertula OSBM

Birželio 5 dieną Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje į šv. Mišias susirinko ukrainiečiai – Rytų (Graikų) apeigų katalikai – Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje darbuojasi vienuoliai bazilijonai, parapijiečiai. Šv. Mišias aukojo vienuolių bazilijonų Misijų direktorius t. Martynas Chaburskis OSBM ir Švč. Trejybės bažnyčios kunigas t. Augustinas Zapotočnyj OSBM, jiems talkino Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijos klierikas br. Terentijus (Romanas Tertula) OSBM. Kartu su tikinčiaisiais meldėsi Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. t. Pavlo Jachimec OSBM.


Visą birželį – adoracija

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Vyskupas Jonas Boruta SJ
su dekanato kunigais,
adorantėmis ir ministrantais
po šv. Mišių
Autoriaus nuotrauka

Į popiežiaus Benedikto XVI kvietimą visą birželį skirti adoracijai, meldžiant naujų pašaukimų ir kunigų šventėjimo, aktyviai įsijungė visų Telšių vyskupijos parapijų tikintieji. Paraginti vietos kunigų, kasdien prie išstatyto Švč. Sakramento šalia suaugusiųjų suklupdavo ir pulkeliai jaunimo. Tam pasitarnavo prasidėjusios moksleivių atostogos ir išsamus kunigų išaiškinimas apie adoracijos svarbą.


Su kryžiumi – į Medžiugorję

Stasys POVILAITIS

Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis išlydi maldininkus
iš Kryžių kalno, kurie čia
pradėjo savo žygį pėsčiomis
į Medžiugorję
Jaroslavo PROSCEVIČIAUS
nuotrauka

Minint 30-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Medžiugorjėje metines apie 50 mūsų šalies piligrimų pradėjo kelionę į Medžiugorję. Kelionė prasidėjo birželio 24-osios rytą šv. Mišiomis Kryžių kalne. Einama pėsčiomis, kasdien įveikiant maždaug 15–25 kilometrus. Dabar maldininkai eina per Lenkiją. Slovakijos sieną turėtų pasiekti rugpjūčio 2 dieną, o Vengrijos – rugpjūčio 11 dieną. Iš Vengrijos rugpjūčio 22 dieną bus pradėta žygiuoti Kroatijos žeme, o rugsėjo 11 dieną einama jau Bosnijos ir Hercegovinos teritorija. Tos dienos vakare turėtų būti pasiektas tikslas – Medžiugorjė.


Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Miestelio šventė ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šimtmetis

Rekonstruotą aikštę atidengia
rajono savivaldybės meras Arnoldas
Abramavičius ir rajono savivaldybės
administracijos direktorius Vytautas
Sekonas. Centre – klebonas
kun. Kęstutis Palepys

SALAKAS. Birželio 25–26 dienomis miestelis šventė 515-ąsias, o Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – 100-ąsias pastatymo metines. Šventė prasidėjo šeštadienį. Visą dieną vyko koncertai, sporto varžybos, veikė kelios parodos, atidaryta naujai rekonstruota Laisvoji aikštė. Bažnyčios ir miestelio istorija prisiminta mokslinėje konferencijoje.

Miestelio šventės renginiai prasidėjo vaikų ir jaunimo futbolo varžybomis Salako seniūno taurei laimėti. Atkakliai jaunimas kovojo futbolo aikštelėje dėl kiekvieno įvarčio ir seniūno taurės. Kiti  šventės dalyviai ir svečiai rinkosi į Gražutės regioninio parko lankytojų centrą, kur vyko daug įdomių renginių, skirtų bažnyčios jubiliejui ir miestelio sukakčiai. Lankytojų centras pakvietė šventės dalyvius į parodą „Salako parapijos audėjos“, kur raštų margumą, kūrybingumą ir išradingumą demonstravo šio krašto audėjos. Jos ne tik pateikė savo gražiausius darbus, bet ir dainavo. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus Salake gimė pirmasis Zarasų krašte etnografinis kolektyvas. Repetuodavo tada kaimo pirkiose, dainininkai ir muzikantai buvo labai pareigingi, be galo mylintys dainą ir muziką. Salakiečiai  dainavo gražiausias savo jaunystės dainas, džiaugėsi  skambia muzika. Šiltai entuziastų  pasirodymai buvo sutinkami įvairiose rajono ir šalies vietovėse, sėkmingai jie koncertavo Rumšiškėse, Latvijoje, Estijoje. Šio etnografinio ansamblio vadovė Janina Bukelskienė  padainavo daug krašte paplitusių dainų.


Silpnesniesiems palankių principų beieškant

Gintaras Visockas

Politologas Lauras Bielinis neseniai vienoje televizijos laidoje, be kita ko, tvirtino, kad Lietuvai sunku atremti rusų propagandinius, dezinformacinius išpuolius dėl to, kad iš Rusijos plūstantis ir po visą pasaulį skleidžiamas informacinis srautas yra daug sykių galingesnis už lietuviškąjį. Be abejo, Rusija ir Lietuva – nepalyginami dydžiai. Tačiau egzistuoja ir silpnesniesiems palankūs principai – tereikia juos atrasti ir pritaikyti realiame gyvenime.


Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Devintinių Oktava

Klebonas kun. Artūras Stanevičius
ir klierikas Giedrius
Maskolaitis priklaupė
prieš Švenčiausiąjį Sakramentą

Kėdainiai. Birželio 26 dieną Šv. Jurgio bažnyčios maldininkai išsiruošė į Devintinių iškilmę. Vieni ėjo ką tik restauruota Šėtos gatve, kiti 52 laipteliais su dviem atokvėpio aikštelėmis kopė švęsti Devintinių  į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią.

Tikinčiųjų džiaugsmui  Devintinių šventės išvakarėse buvo baigtos restauruoti parapijos gatvės. Su Kėdainių rajono savivaldybės geranoriška pagalba, klebono kun. Artūro Stanevičiaus pastangomis buvo restauruoti ir į bažnyčią vedantys laipteliai.


Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Joninių šventėje – koplytstulpis šv. Jonui Krikštytojui

Eisena prie koplytstulpio

LUOKĖ. Visų Šventųjų bažnyčioje vyko Šv. Jono Krikštytojo atlaidai. Jie šiemet ypatingi, nes jaunimo būrelis priėmė Pirmąją Komuniją. Klebono kun. Virginijaus Palionio pakviestas šv. Mišias aukojo svečias mons. Rimantas Gudlinkis, labai įtaigiai pamoksle kalbėjęs apie esmines tikėjimo tiesas, apie tai, kad tikėjimas atremia visus gyvenimo negandų smūgius, net nuodus paverčia tyru kaip krištolas vandeniu. Nepaprastą dvasią ir iškilmę šv. Mišioms suteikė Palangos kultūros centro Šaulių choras „Naglis“. Po šv. Mišių bažnytinė procesija nusidriekė šventinti naujai atstatyto šv. Jono Krikštytojo koplytstulpio. Niekas nepamena, kiek šimtmečių prie garsaus kelio „Į Žarėnus miškais nuo Šiaulių...“, apdainuoto tautos dainiaus Maironio, budėjo šv. Jono Krikštytojo koplytėlė, palaimindama namiškius, išvykstančius į platųjį pasaulį, ar pagarbiai sutikdama svečius. Senieji luokiškiai tikėjo, kad praeivis, stabtelėjęs prie koplytėlės, nukėlęs kepurę ar persižegnojęs, nepakels rankos blogom užmačiom. Norisi pasidžiaugti, kad atkuriant šią šventą relikviją nuoširdžiai talkino bendruomenės nariai, klebonas kun. V. Palionis, kultūros centro direktorius A. Stankus. Šventinimo iškilmėse lietaus nepabūgo svečias mons. R. Gudlinkis bei choro vyrai, traukę lietuviškas dainas ir giesmes.  


Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Įsimintini atlaidai

Kunigai atlaidų procesijoje

Pajevonys. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai Joninės yra viena iš didžiausių švenčių. Tą dieną parapijoje švenčiami tituliniai atlaidai. Šiais metais Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo atlaidai truko tris dienas. Birželio 24 dieną šv. Mišias aukojo Vilkaviškio dekanas prel. Vytautas Gustaitis ir svečiai kunigai iš Virbalio, Kybartų, Bartninkų, Alvito, Vištyčio, Gižų.


Etninio valymo laikai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje daug kalbama apie ekonomines ir socialines problemas, televizijos ekranuose ir laikraščių puslapiuose vis pasirodo duomenys apie paplitusią valdžios veikėjų korupciją. Tiesa, retai kada rašoma ir kalbama apie tai, kokia Lietuvos padėtis, lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis. Kai kurie kriminalizuoto elito veikėjai tik giriasi, kad Lietuva ne tik smarkiai lenkia kaimynines šalis (įdomu kokias), bet net postringauja, kad mūsų valstybė ekonominio išsivystymo lygiu lenkia pietines Europos valstybes – Graikiją, Ispaniją ir Prancūziją. Gal kas ir tiki tokiomis pasakėlėmis, bet išsamiai analizuodami dabartinę Lietuvos padėtį ir kituose pasaulio kraštuose vykstančius procesus regime įdomų vaizdą – mūsų valstybė atsilieka ne tik nuo kaimynių Lenkijos ir Estijos, ne tik nuo Lotynų Amerikos valstybių (Argentinos, Urugvajaus, Čilės ir Kosta Rikos), bet ir kai kurių šalių, kurios kartais dar klaidingai įvardijamos kaip „trečiojo pasaulio“ šalys. Štai jau aiškėja, kad Lietuva pagal ekonominius rodiklius atsilieka nuo egzotiškų Fidžio ir Barbadoso valstybių. Fidžyje žemiau skurdo ribos gyvena 20 procentų vietos gyventojų (Lietuvoje 28 procentai), o minimalus atlyginimas šioje šalyje – 370 dolerių atskaičius mokesčius (Lietuvoje minimalus atlyginimas – 670 litų, t. y. nesiekia 300 dolerių). Be to, Fidžyje, palyginti su Lietuva, gerokai pigesnė mėsa, žuvis, cukrus ir kai kurie kiti maisto produktai. O Karibų jūros regione esančiame Barbadose minimalus atlyginimas siekia 450 dolerių (1080 litų), žemiau skurdo ribos gyvena tik 13 proc. vietos gyventojų, palyginti nedidelė bedarbystė – 10,2 procento.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija