2011 m. liepos 15 d.
Nr. 53
(1933)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Palaimintojo J. Matulaičio minėjimo aštuondienis: jaunimo piligriminis žygis

Rima Malavickienė

Jaunimas eidamas į Lūginę šlovino
Viešpatį. Kartu ėjo ir Šv. Arkangelo
Mykolo parapijos klebonas
kun. Andrius Šidlauskas MIC (centre)

Lūginėje šv. Mišias aukojo
ir homiliją sakė Ūdrijos klebonas
kun. Arūnas Simonavičius

Jaunieji piligrimai Lūginėje

Visi susirinko prie koplyčios,
kur stebėjo iš Vilniaus atvykusio
krikščioniško teatro spektaklį
„Paskutiniosios tėvo valios trimitas“.

Arkiyskupo Jurgio Matulaičio MIC Lietuvoje paskelbimo Palaimintuoju ir jo kūno perkėlimo į altorių dienos, liepos 12-osios, minėjimo aštuondienis (oktava) prasidėjo liepos 9-ąją jau tradiciniu tapusiu jaunimo piligriminiu žygiu į Pal. Jurgio tėviškę Lūginę.

Žygiuoti pareiškė norą 60 jaunų žmonių iš įvairių parapijų: Vilniaus Arkikatedros ir Šv. Petro ir Povilo, Kauno Pal. J. Matulaičio ir Gerojo Ganytojo, Aleksoto, Aukštosios Panemunės, Margininkų, Kudirkos Naumiesčio, Keturvalakių, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio ir Šv. Arkangelo Mykolo. „Uždek tik, Viešpatie, mūsų širdis Tavo meilės ugnim!“ – tokiais palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais alsavo visas žygis ir vakaro programa. Renginyje dalyvavę savanoriai padėjo organizatoriams palaikyti tvarką, rūpinosi maisto dalinimu ir žygeivių saugumu.

Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi Rožinį, giesmėms pritardami gitaromis, šlovino Viešpatį. Kartu su jaunimu ėjo ir Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC. Lūginėje šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kun. Arūnas Simonavičius. Jaunimas aukojo žvakes – gyvą liepsną, simbolį troškimo, kad Viešpats uždegtų jų širdis savo meilės ugnim, bei skėtį, melsdami Dievą, kad Jis apsaugotų ne tik nuo lietaus, bet ir nuo įvairių negandų.

Po vieningos maldos visi vaišinosi sočia kareiviška koše. Tuoj pat po vakarienės šalia koplyčios ant kvapnaus šieno susėdę glaudžiu ratu klausėsi kun. Arūno interpretacijos pal. Jurgio šūkio tema,  o vėliau, pasiskirstę į grupeles, dalijosi savo mintimis, patyrimais, kaip jiems sekasi susitikti Dievą gyvenime, leisti Jam uždegti širdį Savo meilės ugnim ir melstis. Po darbo grupelėse visi susirinko prie koplyčios, kur stebėjo iš Vilniaus atvykusio krikščioniško teatro spektaklį „Paskutiniosios tėvo valios trimitas“.

Trumpai atsikvėpę ir aprimę vėl susirinko prie koplyčios, kur kunigas teol. lic. Gintaras Urbštas paaiškino, kas yra užtarimo malda, kada ir kas gali ja melstis, ką ji reiškia. Visi norintys (o jų buvo tikrai daug) galėjo atlikti išpažintį, už juos buvo meldžiamasi užtarimo malda. Kol vyko išpažinčių klausymas ir užtarimas malda, Marijampolės, Kauno ir Lazdijų jaunimas šlovino Viešpatį giesmėmis. Jau po vidurnakčio visi rinkosi į koplyčią, kad apsivalę nuo nuodėmių susitiktų Dievą Švč. Sakramento naktinėje adoracijoje. Čia kiekvienas turėjo galimybę parašyti savo pasiryžimus ir padėkas Dievui ant audeklo, Marijampolės jaunimas pravedė pamaldas su Taizė giesmėmis.

Per naktį pamainomis budėjus prie Švenčiausiojo sunku buvo keltis, bet po bendros maldos bei pusryčių visi nuotaikingai ir sparčiai išžygiavo atgal į Marijampolę.

Liepos 10-osios, sekmadienio, pirmosios atlaidų dienos sumos šv. Mišiose, kurias aukojo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, visi padėkojo Dievui už suteiktas malones, meldė palaimintojo J. Matulaičio užtarimo, aukojo kelionėje iš Lūginės surinktas lauko gėles kaip jaunatviško solidarumo simbolį, audeklą su nakties adoracijoje užrašytomis padėkomis Viešpačiui bei naujas votas, kurios po šv. Mišių buvo pašventintos prie pal. Jurgio Matulaičio altoriaus. Čia taip pat visi suklupę meldė Palaimintojo užtarimo, buvo pasakytas liudijimas apie stebuklingą pagijimą po ilgai kankinusių skausmų, nuoširdžiai prašant pal. Matulaičio užtarimo.

Pirmoji aštuondienio diena baigėsi agape vienuolyno kiemelyje, kurioje visi vaišinosi ir bendravo, o po to kupini Dievo palaimos skirstėsi namo.

 Arvydo KLUONIAUS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija