2011 m. liepos 15 d.
Nr. 53
(1933)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Su kryžiumi – į Medžiugorję

Stasys POVILAITIS

Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis išlydi maldininkus
iš Kryžių kalno, kurie čia
pradėjo savo žygį pėsčiomis
į Medžiugorję
Jaroslavo PROSCEVIČIAUS
nuotrauka

Maldininkai išeina iš Pakapės

Trumpas sustojimas – arbatos
pertraukėlė. Ketvirtas
iš kairės – žygio vadovas
Gintaras Naudžiūnas

Maldininkus iš Kryžių
kalno išlydi Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis

Šv. Mišios Kryžių kalne

Maldininkai eina
nuo Šiluvos Bazilikos

Minint 30-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Medžiugorjėje metines apie 50 mūsų šalies piligrimų pradėjo kelionę į Medžiugorję. Kelionė prasidėjo birželio 24-osios rytą šv. Mišiomis Kryžių kalne. Einama pėsčiomis, kasdien įveikiant maždaug 15–25 kilometrus. Dabar maldininkai eina per Lenkiją. Slovakijos sieną turėtų pasiekti rugpjūčio 2 dieną, o Vengrijos – rugpjūčio 11 dieną. Iš Vengrijos rugpjūčio 22 dieną bus pradėta žygiuoti Kroatijos žeme, o rugsėjo 11 dieną einama jau Bosnijos ir Hercegovinos teritorija. Tos dienos vakare turėtų būti pasiektas tikslas – Medžiugorjė.

Drauge su piligrimais šios kelionės pradžioje tris dienas keliavau ir aš, „XXI amžiaus“ korespondentas. Pakalbinau kai kuriuos kelionės dalyvius, užrašiau įdomiausias jų mintis apie Dievą, tikėjimą, piligrimystę.

Algerdas Ramanauskas, buvęs Krasnojarsko krašto tremtinys, inžinierius iš Šiaulių, psichiatras Albertas Kemundris iš Klaipėdos, brolis Marija Elijas iš Elektrėnų savivaldybės, gyvenantis pašvęstojo atsiskyrėlio gyvenimą, ėjo iki Šiluvos. Beje, br. Elijas 2006 metais  162 dienas nuo Kryžių kalno keliavo į Jeruzalę.

Keramikas, mechanikas Henrikas Mulevičius iš Panevėžio rajono pabrėžė, kad jei Dievas leis, eis iki pat pabaigos. Ši piligriminė kelionė jam jau ketvirta.

Raimundas Zimka iš Alantos (Molėtų r.), žemės ūkio vadybininkas. Jam tai jau trečia kelionė – eis iki Medžiugorjės.

Raimundo brolis Robertas Zimka ankstesnėmis vasaromis dirbo Norvegijoje, statybininkas, eis iki Medžiugorjės. Brolių Zimkų kaimynas Svajūnas Viničenko, 12 klasės mokinys. Visi trys alantiškiai patarnauja Alantos Šv. Jokūbo bažnyčioje.

Sonata Baltrimavičiūtė, siuvėja iš Kauno, ėjo iki Šiluvos, o Irena Misevičienė, dailės pedagogė, pensininkė iš Ukmergės. Šį kartą ji ėjo iki Kalvarijos. Tai jau šeštas jos žygis.

„Dievas pakeičia visą žmogų, jo mąstymą, sielą, širdį. Eini, atrodo, kad ne eini, o tave kažkas neša ant dvasinių sparnų. Piligriminė grupė – tai didelė, dieviška šeima, tarp kurios narių dingsta blogis, skleidžiasi šv. Dvasia, o Dievas rodo tolimesnį gyvenimo kelią. Tobuliausias dvasinis kelias – tai šv. Mišios pakelės bažnyčiose, kryžiaus nešimas, adoracija, – kalba Irena Misevičienė. – Kryžiaus nešimas – tai bene pats geriausias nuodėmių išpirkimo būdas.“

Kaunietė, Sveikatos universiteto profesorė Daiva Majienė ėjo iki Jurbarko. Tai pirmasis jos žygis. „Patinka žmonės, įspūdžių daug, beveik visi teigiami, neskaitant tik kojų skausmo“, – kalbėjo ji.

Motina ir dukra Janina Los ir Jelena Michailovskaja iš Vilniaus. Motina keliauja nuo 1998 metų, dukrai tai pirmas žygis. „Po pirmos dienos žygiavimo pamačiau, kad nukeliauti iki Medžiugorjės būtų tikras žygdarbis. Tam reikia didelio tikėjimo“, – sako Jelena. Pastaroji ėjo iki Šiluvos, o motina žada žygiuoti iki pat Medžiugorjės.

Medicinos sesuo Onutė Dužinienė iš Klaipėdos su kryžium keliauja jau šeštą kartą. „Eini, kartais net keliais, numeti svorio, visą kelią giedi, meldiesi, – pasakoja ji. – Keliauju iki Kalvarijos, iki savo tėviškės.“

Kosmetikė Aušrinė Galkė ir jos draugas Kęstutis Valaitis drauge keliavo iki Lenkijos sienos. Toliau Kęstutis keliavo vienas, o Aušrinė grįžo į Kretingą.

Mezgėja Liudvina Valantienė iš Kretingos, dviejų vaikų motina ir trijų vaikaičių močiutė, planuoja eiti iki Medžiugorjės. „Žinau, kad kelyje bus vargo, kančios, skausmo, bet bus ir daug džiaugsmo, meilės Dievui. Maldomis noriu padėti dukroms, vaikaičiams“, – sako Liudvina. Anksčiau Liudvina dalyvavo tik viename piligriminiame žygyje – iš Kudirkos Naumiesčio į Keturnaujieną.

77 metų ūkininkė Veronika Šakienė iš Paparčių parapijos (Kaišiadorių r.), penkių vaikų motina ir dešimties vaikaičių močiutė. „Trumpuose piligriminiuose žygiuose dalyvavau, o šis, labai jau didelis, pirmasis. Keliauju tik per Lietuvą, nes namuose laukia daug ūkio darbų. Beeinant vis atsilieku, nes mano trumpi žingsniai, mat jau daug metų vis ant dviračio važiuoju“, – kalbėjo Veronika.

Pedagogė Emilija Gaurilienė iš Mažeikių: „Esu įpareigota melstis už mažeikiškius ir jiems atstovauti. Toli eiti negaliu, nes didelius mano norus  apriboja ne per didžiausia mano sveikata.“

Jonaviškis vadybininkas Sigitas Greičius keliskart ėjo iš Jonavos į Šiluvą ir iš Kryžių kalno į Šiluvą. Ir šį kartą keliavo tik per Lietuvą.

Krasnojarsko krašto tremtinys Pranciškus Gimbutas iš Klaipėdos keliavo iki Raseinių. Anksčiau daug kartų yra keliavęs po SSRS. „Anksčiau keliavau po vieną sąjungą, dabar – po kitą sąjungą, – kalba jis. – Buvau deportuotas, represuotas, teistas Sibire, reabilituotas, apdovanotas ir privilegijuotas. Dabar – piligrimas“.

82 metų klaipėdietis, buvęs jūrininkas Vaclovas Jonas Jonušas daug plaukiojo užsienio jūromis, dabar keliauja tik po Lietuvą. Šiame žygyje keliaus tiek, kiek leis sveikata. Jis – vyriausias iš visų kelionės dalyvių vyrų, kurių šį kartą buvo daugokai.

Matininkas Juozas Adomavičius iš Vilniaus raj. Paberžės. Dukart lankėsi Medžiugorjėje. Šį kartą keliavo iki Šiluvos. Kelionės pabaigoje jis žada atskristi iki Zagrebo ir likusius iki Medžiugorjės 200 km keliaus kartu su grupe ir padės nešti kryžių.

Kelionė yra piligrimiškai kūrybiška – vieni į ją įsijungia vienur, kiti dėl įvairių priežasčių pasitraukia. Tačiau visi vieningi viename – garbės Dievui Tėvui, Dievui Sūnui, Dievui Šventajai Dvasiai bei Švč. Mergelei Marijai gausinime. Vieningi ir savęs išbandyme. O išbandymai – ne iš lengvųjų…

Kaunietė matematikė Vladislava Bartosevičienė jau daug kartų sutiko ir išlydėjo piligrimus, pati nemažai keliavo po Lietuvą. Į Medžiugorję pėsčiomis keliauja pirmą kartą, nors šioje šventoje vietoje jau yra buvusi du kartus.

„Kai negiedama, nekalbamas Rožinis ar poteriai, tada sunku būva eiti“, – girdėjau kalbant nuvargusias moteris piligrimes. Tas kryžius, kurį neša piligrimai, yra didelis ir sunkus. Tačiau kiekvienas žmogus turi dar ir daugybę savų, sunkių vidinių ir išorinių kryžių, ir ne vieną…

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija