2011 m. liepos 22 d.
Nr. 55
(1935)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Esminis katedros vaidmuo

Plėtojamas Naujojo evangelizavimo projektas

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios naujojo
evangelizavimo tarybos pirmininkas
arkivyskupas Rinas Fizikela
kupinas sumanymų ir entuziazmo

„Metropolio misijos“ iniciatyva

Prieš metus įsteigtos Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos veikla įgyja pagreitį – rengiantis Naujojo evangelizavimo temai skirtam Vyskupų Sinodui, kuris vyks 2012 m. spalio mėnesį, buvo iškelta „Metropolio (didelio miesto) misijos“ iniciatyva. Apie šiuos planus Tarybos pirmininkas italas arkivyskupas Rinas (Salvatorė) Fizikela papasakojo Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ paskelbtame straipsnyje ir interviu žiniasklaidai netrukus po to, kai liepos 11 dieną Romoje jis surengė pasitarimą su Europos vienuolikos didelių diecezijų ganytojais. Susitikime dalyvavo kardinolai ir arkivyskupai iš Barselonos, Briuselio, Budapešto, Dublino, Kelno, Lisabonos, Liverpulio, Paryžiaus, Turino, Varšuvos ir Vienos.

Parenkant šias vietas, matyt, stengtasi atsižvelgti į skirtingą kultūrinį ir geografinį kontekstą, katalikų bendruomenės padėtį, istorinę patirtį ir bažnytines tradicijas, tačiau visoms joms bendra yra tai, kas nusako naujojo evangelizavimo dėmesio centrą – tai šalys, kurios turi senas krikščioniškas šaknis, nuo kurių dabar dėl agresyvaus sekuliarizmo reiškinio bandoma atsiriboti. Tai yra viešajame gyvenime vis labiau ignoruojamas religinis dėmuo, o ir privačiame gyvenime tikėjimo praktikavimas yra smarkiai susilpnėjęs. Tokiomis sąlygomis naujajam evangelizavimui yra reikalingas intensyvus darbas ir didelis entuziazmas, kad Dievo Žodis būtų skelbiamas su misionieriams būdingu patikimumu ir įsitikinimu. Naujajam evangelizavimui reikia „naujųjų evangelizatorių, kurie su pažadintu entuziazmu ir atnaujinta misijine dvasia veiktų vietinėse bendruomenėse ir Bažnyčiose“, – aiškina arkivyskupas R. Fizikela.

Jis pažymėjo, kad naujojo evangelizavimo samprata neturi tapti „tik dar viena formuluote, kuri būtų adaptuojama kiekvienam laikmečiui“, bet būtų užpildyta pastoracinės veiklos turiniu, kuris nulemtų šiuolaikinės Bažnyčios kasdienį gyvenimą. Arkivyskupas priminė, kaip popiežius Benediktas XVI pavasarį, dalyvaudamas šios tarybos pirmojoje sesijoje, aiškiai nurodė, jog naujoje evangelizavimo eigoje svarbu peržengti būdingą visuomenės fragmentiškumą ir pateikti jai konkrečius (pastoracinius ir socialinius) atsakymus į didžiuosius šiandienos iššūkius. Aiškindamas, kodėl pirmapradėje „Metropolio misijos“ iniciatyvoje kol kas apsiribojama didelėmis Europos diecezijomis, arkivyskupas R. Fizikela aiškino, kad tokiu būdu norima išbandyti patį projekto efektyvumą, o vėliau jį patobulinus išplėtoti už Senojo žemyno ribų, atsižvelgiant į kultūrinę ir bažnytinę padėtį.

Dėmesys sekuliarizuotai Europai

Europos pradinį pasirinkimą nulėmė ne tik ryškus sekuliarizmo procesas, bet ir ankstyvas Bažnyčios dėmesys jam. 1991 ir 1999 metais vyko du Europai skirti Vyskupų Sinodai, kuriuose buvo analizuojami socialiniai, politiniai ir dvasiniai pokyčiai bei nauji iššūkiai, į kuriuos Bažnyčia privalo atsiliepti pastoraciniu veikimu. Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas priminė palaimintojo Jono Pauliaus II posinodinį apaštalinį paraginimą „Ecclesia in Europe“, kuriame pateiktos direktyvinės nuorodos yra aktualios ir dabartiniam suvienytam Bažnyčios veikimui. Juo naudojamasi ir rengiant  „Metropolio misiją“, jis, matyt, bus prasmingai prisimintas ir per 2012-aisiais vyksiantį Naujojo evangelizavimo temai skirtą Vyskupų Sinodą.

Pagal sumanymą naujoji „Metropolio misijos“ iniciatyva, kuri pirmiausia apims Europos didelius miestus – vyskupijų centrus – bus padalinta į du etapus. Jos įgyvendinimui reikalingi veiklūs „naujieji evangelizatoriai“, todėl bus susitelkta į jų rengimą. „Mes pabrėžiame seminaristų, aktyvių pasauliečių ir katechetų ugdymą, padedant jiems tapti dar labiau sąmoningesniais, suvokiant dabartinius (sekuliarizmo) iššūkius ir poreikį neatidėliotinai į juos atsiliepti evangelizacijoje“, – aiškino šį veikimą koordinuojančios Vatikano struktūros vadovas. Kita šios akcijos dalis, kuriai numatytas ir konkretus laikas (2012 metų Gavėnia), tai katedrose vyksiantys specialūs katechetiniai užsiėmimai jauniems žmonėms, šeimoms ir Krikšto sakramento priėmimui besiruošiantiems katechumenams su išplėstiniu pamaldžiu Dievo Žodžio skaitymu ir klausymu.

Paklaustas, kodėl akcentuojamas katedros vaidmuo pradiniame naujosios evangelizacijos etape, arkivyskupas R. Fizikela aiškino, jog katedra tradiciškai „yra svarbiausia vieta, iš kurios Bažnyčia skleidžia tikėjimą, kurioje yra vyskupo, pirmojo evangelizatoriaus, sostas. Štai kodėl mes nusprendėme pradėti nuo katedrų“. Taigi, naujosios evangelizacijos užsiėmimams turėtų vadovauti pats vyskupas. Kitas ypatingas tokio naujosios evangelizavimo pradėjimo bruožas yra Susitaikymo sakramento celebravimas su individualia išpažintimi, pabrėžiant jos vertę. „Mes norime šį sakramentą padaryti pastoracinės veiklos širdimi, kadangi būtent jame šiandienos žmonės gali atrasti save, gali sutikti Dievą, kuris yra gailestingas ir atleidžiantis ir kuris sutinka juos ištiestomis rankomis“, – aiškino arkivyskupas. Taigi, žmonės vėl gali tikrai pajusti, kad jie yra laukiami ir mylimi. Įsivyravusi sekuliaristinė kultūra, nors bando patraukti įvairiais įvaizdžiais ir paviršutiniškais meilės pažadais, bet niekad jų nepatenkina.

Reikšmingas „Metropolio misijos“ iniciatyvos bruožas yra siūlymas per katechetinius užsiėmimus susipažinti su didžiųjų Bažnyčios mokytojų tekstais, ypač šv. Augustino „Išpažinimais“, vertinant juos tiek dvasiniu, tiek kultūriniu požiūriu. IV ir V amžių sandūroje gyvenęs šv. Augustinas garsus ne tik savo teologiniu mokymu, bet ir asmeninio gyvenimo prieštaringu liudijimu: ne kartą klydęs, pritaręs prieštaraujančiomis krikščionybei tendencijoms, pagaliau atsivertė ir rado Dievą, sulaukęs Kristaus amžiaus apsikrikštijo ir net tapo vyskupu. „Jo gyvenimo istorija turi būti labai įdomi mums ir šiandien, – pripažino arkivyskupas R. Fizikela. – Manau, jog daugelis žmonių dabartinėje sekuliarizuotoje Europoje, nepaisant visko, ieško ir laukia atsakymo.“

Bendra atsakomybė ir dalijimasis patyrimu

Jis pastebėjo, kad „Metropolio misijos“ projektas, pradėtas vyskupijos katedroje, dėl jos didelės simbolinės reikšmės gali būti išplėtotas į diecezijos parapijas, taip apimant jos teritoriją. Taip bandoma pasiekti visus, kurie gyvena tikėjimu, tačiau dažnai jiems trūksta suvokimo, kaip šis religingumas gali lemti ne tik privataus, bet ir viešojo gyvenimo būdą, aiškino „L’Osservatore Romano“ publikuotame straipsnyje Popiežiškosios naujosios evangelizavimo tarybos pirmininkas. Tokiu veikimu norima pasiekti ir tuos žmones, kurie nutolę nuo tikėjimo, bet jaučia potraukį prie Jėzaus Kristaus asmens ir per šį susitikimą gali sugrįžti į Jo Bažnyčią. Ši iniciatyva turi suburti ir diecezijas, besidarbuojančias prie bendro projekto, dalinantis individualiu patyrimu ir palaikant vienas kitą iškilus sunkumams.

Šio projekto įgyvendinimo kelyje bus pasitiktas ir 2012 metų rudenį įvyksiantis Naujojo evangelizavimo temai skirtas Vyskupų Sinodas. „Metropolio misijos“ eiga ir pirmieji rezultatai bus gera paskata Sinodo dalyviams aptarti temos aktualijas, ieškant galimo projekto tęsinio ar kitų sprendimų, atsižvelgiant į vietinių sąlygų ypatybes. (Juk, pavyzdžiui, Vitebske (Baltarusija) ir Liverpulyje (Anglija) jos gerokai skiriasi, nors kažkiek ir panašios, nes abiejų diecezijų teritorijose katalikai sudaro nedidelę mažumą – M. B.) Ta proga Vatikano radijas primena, kad jau senokai yra paskelbtos būsimojo Vyskupų Sinodo gairės „Lineamenta“, kuriose pateiktos kai kurios analitinės įžvalgos bei užduodami klausimai. Dokumentas su klausimais buvo išsiuntinėtas nacionalinėms vyskupų konferencijoms, Romos kurijos institucijoms, vienuolijų vyresniesiems. Tikimasi, kad diskusijos apie „Lineamenta“ klausimus bus surengtos ir platesnėse kiekvienos vyskupijos grupėse – parapijose, judėjimuose, asociacijose. Atsakymų į klausimus Vyskupų Sinodo sekretoriatas laukia iki šių metų lapkričio 1 dienos, o po to prasidės jų naujas apibendrinimo etapas rengiant darbo dokumentą „Instrumentum laboris“.

Yra akivaizdu, kad Naujasis evangelizavimas bus nelengvas, ilgas, netgi kupinas dramatizmo ir daug kantrybės pareikalausiantis procesas. Prireiks ne tik didelio sumanumo ir organizuotumo, bet ir atsidavimo, netgi aukos, kadangi didelė sekuliarizuotos visuomenės dalis nenusiteikę priimti krikščioniško mokymo, jau nekalbant apie kai kurių jėgų piktavališkus išpuolius prieš Bažnyčią ir sąskaitų suvedinėjimą. Visas pastarojo meto patyrimas, anot arkivyskupo R. Fizikelos, dar aiškiau nei bet kada patvirtina, kad „esminiu elementu Naujajame evangelizavime yra asmeninis liudijimas. Šiandienos žmonėms reikia matyti ir sutikti žmones, kurių protas ir širdis yra apšviesti Dievo ir kurie seka Jėzų Kristų, liudydami Jį kasdieniu gyvenimu“. Pats tokių asmenų buvimas dar labiau nei jų žodžiai nušviečia kitiems, su kuriais jie susitinka, gyvenimo prasmę.

„Per du tūkstančius metų tikėjimas visuomet buvo skleidžiamas ir perduodamas asmeniniuose susitikimuose, – tvirtina gausios Šventojo Sosto dikasterijos vadovas. – Krikščionių bendruomenei reikia atkurti savąjį entuziazmą ir gilų tapatumo bei priklausomybės pojūtį. Tikėjimą kiekvienas asmuo priima individualiai, bet mes visi nesame vieniši šioje kelionėje“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija