|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mero patarėjas išsaugojo ir dovanojo mokslo labui vertingus archeologinius radinius Vytautas Bagdonas
Neseniai Anykščių rajono savivaldybės mero patarėjas Virgilijus Aloyzas Milaknis iš Anykščių krašto kilusiam archeologui, archeologijos istorikui, Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus darbuotojui, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui, humanitarinių mokslų daktarui doc. Gintautui Zabielai perdavė beveik 200 vienetų vertingų archeologinių radinių: senovinių glazūruotų keraminių bei degto molio dirbinių šukių, stiklinių ir keraminių indų šukių. |
||
|
|
||
Kad kiti priimtų, kad tretiems įtiktumėm Dr. Egidijus Mažintas Prie visų valdžių buvo artistų, nuolat norėjusių įsiteikti režimui tokių pavyzdžių buvo ne tik prie Hitlerio, bet ir Sovietų Sąjungoje, ir Lietuvoje. Tai buvo menininkai, kurie įsiteikdami valdžiai stengėsi užimti kuo aukštesnę vietą. Šiandien mūsų šalis kryžkelėje. Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė labai teisingai pastebėjo, kad Lietuvoje niekada nebuvo rinkos ekonomikos, o buvo oligarchinė korumpuota. Demokratija buvo tik priedanga korupcijai ir klanų ideologijai. Todėl šiandien ekranuose mes matome jau kitus menininkus, kuriems pasiekimų tikrame mene kaip ir trūksta, todėl jie nuolat rodosi televizijos ekranuose. Giliai užmaskuotas nedemokratinis valdymas tapo Lietuvos politikos arenos akėčiomis, galinčiomis išakėti bet kokią nepasitenkinimo vagą šalies apipelkėjusioje kultūros klampynėje. Kokie politiniai artojai tokios ir žagrės. |
||
|
|
||
|
Aleksandras JAKUBONIS Žmonės stengiasi nukreipti nuo savęs dėmesį. Štai vienas naujųjų profsąjungų vadovas organizavo krintančius dėmesin piketus ir streikus kaip tik tuo metu, kai valstybės kontrolė susidomėjo, kaip jo nuosavybėje atsirado dalis buvusių sovietinių profsąjungų turto. Pagalvojau: ar nėra panašumo su triukšminga tarptautine veikla, kurią vysto Lietuvos lenkų veikėjai? Ar tai nebus susiję su šių asmenų įsigytu turtu Lietuvoje ir Vilniaus ar Šalčininkų savivaldybių finansine veikla? Žinoma, tai tik mano spėliojimai. Bet girdint ir matant, kas vyksta kitose Lietuvos savivaldybėse, nesinori tikėti, kad Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybės galėtų būti išimtimi. |
||
|
|
||
Bažnyčios požiūris į verslą ir politiką Aleksandras JAKUBONIS Marijampolės kolegijoje įvyko konferencija Kas bendra tarp Bažnyčios, politikos ir verslumo, kurią suorganizavo kolegija ir Sūduvos kultūros fondas. Kun. dr. Kęstutis Kėvalas, VDU Teologijos fakulteto prodekanas, kalbėjo: Kaunasi dvi pasaulėžiūros: biblinė ir sekuliari. Tai parodė balsavimas Seime dėl dirbtinio apvaisinimo. Žmogus yra Dievo paveikslas. Dievas įpareigoja žmogų atbaigti pasaulį. Žmogaus prigimtyje yra pašaukimas kūrybiškumui ir verslumui. Komunistinė valdžia šį polinkį slopino, bet jeigu būtume darę viską, ką liepė komunistinė valdžia, ji būtų žlugusi anksčiau Lietuviai yra darbštūs, bet mažai verslūs. Bažnyčia prisidėjo prie sistemos, kurioje suklestėjo rinkos ekonomika. Jeigu darai išimtis, byra visa sistema. Įstatymų negalima kasdien kaitalioti. Reikia laikytis amžinųjų prigimtinių įstatymų. Teisė negali žlugdyti iniciatyvos, bet ją skatinti. Stambieji verslininkai neturi gniuždyti smulkiųjų. Be moralės nėra tikro verslo. Bažnyčia yra priešinga laukiniam verslui, kaip tik tai sukelia neigiamą požiūrį į verslą. Bet nusistatyti priešiškai prieš apskritai bet kokį verslą yra klaidinga. Verslas yra mainai, kuriuose abi pusės vieni kitiems ką nors duoda. Ne gavimas, o davimas tobulina žmogų. Požiūriai į darbą ir į verslą keičiasi. Senovėje darbas buvo laikomas tik vergų užsiėmimu. Kad keistųsi tikrovė, reikia keisti požiūrį į tikrovę. Dirbdami sukuriame nuosavybę, o, panaikinus nuosavybę, panaikinama laisvė. Pagal Bažnyčią, kiekvienas turi būti laisvas. Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų panašus į Dievą. |
||
|
|
||
|
Benjaminas ŽULYS Neseniai Kauno kolegijos dėstytojai, darbuotojai ir studentai, greta pagrindinės specialybės studijuojantys prancūzų kalbą, susitiko Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidente Karolina Masiulyte-Paliulis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės ambasadoriumi Prancūzijoje Ričardu Bačkiu. Šių žmonių šaknys susiję ir su Lietuva, ir su Prancūzija. Jų tėvai, seneliai, o ir patys svečiai lietuviškai kalba su akcentu, tačiau išliko lietuviais, savo tautos patriotais. Susitikime Kolegijos prancūzų kalbos dėstytoja Vida Čepulkauskienė prancūzų kalbą palygino su moterimi gražia, išdidžia, kupina emocijų, švelnia ir harmoninga. Šia kalba bendraujama tarptautiniuose pasitarimuose, priėmimuose. O pats Paryžius tikra menų šventovė. Be žymiausių savo šalies žmonių čia gyveno, mokėsi ir nemažai mūsų tautiečių diplomatas, poetas, filosofas Oskaras Milašius, menininkai Kazys Šimonis, Juozas Miltinis, Antanas Žmuidzinavičius ir daug kitų ryškių asmenybių. Ir dabar į šią šalį vyksta menininkai, inžinieriai, sportininkai. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |