Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Gimė Lietuvoje, išgarsėjo Amerikoje

Benjaminas ŽULYS

Kaune gimusi, augusi, Vilniuje aukštuosius meno mokslus baigusi žymios tarpukario dailininkės Domicelės Tarabildienės vaikaitė Saulė Piktys (Kontvainytė-Cukermanienė) jau du dešimtmečius gyvena, dirba JAV, turi savo dailės studiją. Ji gerai žinoma tos šalies meno pasaulyje – ne vien kaip privati dailininkė, bet ir kaip profesionali menininkė-dizainerė, tekstilės ir interjero pramonėje, multiplikacijoje, scenos mene, televizijoje. Taip pat veikia žymiose kino kompanijose NBC, CBS, „Fox“, „Paramont“, „Warner Bros“ ir kt. Per pastarąjį dešimtmetį ji dalyvavo daugiau nei 55 meno  parodose Niujorke, Vašingtone, Los Andžele, Santa Monikoje, Čikagoje, Malibu bei kituose JAV miestuose.

Neseniai S. Piktys savo personalinę darbų parodą, pavadintą „Strėlė ir 4 elementai“ surengė Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Ją autorė paskyrė Lietuvai. Tai šeštoji paroda, kurią ji surengė gimtinėje. Šįkart menininkė pristatė dviejų pastarųjų metų savitus darbus ant popieriaus ir neapdoroto lino. Ilgą laiką dirbusi su didelio formato tapybos drobėmis S. Piktys Lietuvos meno gerbėjus supažindino 2006 m. Vilniuje. Paroda „Strėlė ir 4 elementai“ pristato tarsi ištisą kūrybinį procesą, vizualinės kalbos paieškas. Akvarelėms ir eskizams ji pasirenka rankų darbo kinišką akvarelinį popierių, ant kurio uždėjus liniją, jau nieko negalima taisyti, keisti.

Nors parodos atidaryme autorė dalyvauti negalėjo, tačiau anksčiau yra sakiusi, kad „mano abstrakcijos, spontaniškas pojūtis patiriant pasaulį, išlieka mano atmintyje, kurio negaliu užfiksuoti su foto kamera, jis tampa mano balsu, mano realybe. Kėliau uždavinį įsivaizduoti spalvą, formą ir liniją, kuri kalba vietoje poezijos. Dviejų metų laikotarpis, kurio pradžia buvo praeitų metų vasarą Palangoje, parodoje „Spynos ir Raktai“, tęsėsi iki šiol. O šį naują darbų ciklą pavadinčiau „Keltu“, tai vieta svajoti – simboliais tarp pasąmoningo ir sąmoningo gyvenimo srauto, kurie primena paliktą praeitį ir simbolizuoja mistišką ateitį. Ieškau trapaus balanso tarp pastovumo ir nepastovumo, tarp elementų ir ciklų kaitos, kuri nuolat prasideda iš naujo. Spalvinė paletė mano kūryboje beveik visą laiką dinamiška, vyraujančios spalvos ir tonai – kobalto mėlyna, akvamarinas, rožinė, ryškiai raudona, ochra, ultramarinas ir geltona. Pasirinkau tas spalvas, kurios šaltos ir šiltos, kaip kiekvieno mūsų gyvenime – džiaugsmas ir liūdesys. Kūryba man yra praktika, pokalbis su savimi kasdien...“

O ką reiškia toks mįslingas parodos Kaune pavadinimas? Jį galima iššifruoti įvairiai. Tai tarsi keturios atskiros šios parodos erdvės, keturi metų laikai. Bet svarbiausias dėmesys abstrakčiuose kūriniuose skiriamas keturioms stichijoms. Tai ugnis – energija, vanduo – emocijos, oras – svajonės, žemė – apsauga, o viską perverianti strėlė simbolizuoja sielą kaip mūsų asmeninį, individualų požiūrį.

S. Piktys, remdamasi savo bei kitų meno žinovų patirtimi, plačiai komentuoja savo pamėgtą meno sritį – abstrakcijas. Ji rašė, kad „abstrakcijos tokios įprastos mūsų gyvenime, kad jas retai pastebime. Matome abstraktųjį meną, lakoniškai apibūdiname idėjas ir teorijas, mokame spręsti matematikos uždavinius. Visa tai ir yra abstrakcijos. Daugeliui žmonių, net profesionaliems rašytojams, dailininkams, mokslininkams, mokytojams, šokėjams, muzikantams svarbu suvokti, kas yra toji abstrakcija. Abstrakcija tai – švilpaujanti melodija ar knygos santrauka. Abstrakcijomis gali būti laikraštis, žurnalas, antraštės, televizijos programa, trumpi kino filmų siužetai, komedijos ir karikatūros. Ir žmogaus inicialai – abstrakcijos. Jos tokios elementarios, tokios paprastos, tarytum visai neišsiskiriančios, neįdomios. Abstrakcija – įrankis, todėl ji daug kur naudojama“.

Saulės Piktys kūrinių yra įsigiję Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus Kaune, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Vilniaus dailės akademija ir jos archyvas, įvairios korporacijos JAV, Lietuvos verslo įmonės, kolekcininkai iš Lietuvos, Australijos, Vokietijos, Izraelio, Brazilijos, Italijos, Lenkijos ir kt.

Apie savo viešnages Lietuvoje S. Piktys sako, kad Lietuva – neištrinama jos gyvenimo dalis. „Džiaugiuosi, jei čia įvyksta kas nors gera. Deja, dabar mano gimtinėje daug egoizmo, negatyvumo. Užtat labai džiugina Lietuvos jaunimas – jis ieško, aktyviai dalyvauja savo šalies gyvenime. Tai – Lietuvos ateitis“.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“