|
Palaimintasis Jonas Paulius II Dievo Gailestingumo skelbėjas
Mindaugas BUIKA
Šv. Faustinos kanonizacijos bylos unikalumas Popiežių Joną Paulių II skelbiant palaimintuoju Dievo Gailestingumo sekmadienį, t. y. gegužės 1 dieną, tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje buvo plačiai prisiminti jo nuopelnai šio pamaldumo sklaidai. Jungtinių Valstijų katalikų laikraštyje National Catholic Register ta proga publikuotoje medžiagoje nurodoma, kaip dar 1981 metais Šventasis Tėvas, tik pasveikęs po sunkaus sužeidimo per turko teroristo pasikėsinimą, pirmiausia apsilankė Kolevalendzos (Italija) Gailestingosios meilės šventovėje. Nuo pat savosios šv. Petro įpėdinio tarnystės Romoje pradžios aš laikiau šio (Dievo Gailestingumo) mokymo skelbimą savo ypatingu uždaviniu, tuomet pripažino popiežius Jonas Paulius II.
|
|
Kvietimas į Antrąjį pasaulinį Dievo Gailestingumo kongresą
Mindaugas BUIKA
|
Lagievnikų Dievo Gailestingumo
šventovės koplyčia, kurioje
palaidoti šv. Faustinos palaikai
|
Nuo Romos iki Krokuvos Bažnyčios misija pastaruoju metu vis labiau suvokiama ir motyvuojama Dievo gailestingumo skelbimu tai patvirtina popiežiaus Benedikto XVI kalbos ir raštai, todėl tai tampa vienu iš svarbiausių dabar vykdomos Naujojo evangelizavimo programos elementų. Kaip tik šiame kontekste pirmiausia reikėtų vertinti spalio 15 dienomis Lenkijos mieste Krokuvoje įvyksiantį 2-ąjį Pasaulinį apaštalinį Dievo gailestingumo kongresą (PAGK), apie kurio rengimą priminė neseniai tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje išplatinta jo organizacinio komiteto pirmininko Austrijos sostinės Vienos arkivyskupo kardinolo Christofo Šionborno ir Krokuvos arkivyskupo kardinolo Stanislavo Dzivišo kreipimasis. Krokuvos priemiestyje Lagievnikuose, kur paskutinius gyvenimo metus praleido Dievo gailestingumo sąjūdžio pradininkė sesuo šv. Faustina Kovalska, dabar veikia tarptautinis Gailestingumo centras su jam dedikuota didžiąja šventove.
|
|
Daugiau nei septyniasdešimt septynis kartus
Kun. Vytenis Vaškelis
Apmaudas ir pyktis šie taip pat yra bjaurūs dalykai, tik nusidėjėlis laiko juos apsiglėbęs (Sir 27, 30). Instinktyviai ir malonės veikiami šalinamės bet kokio akivaizdaus blogio, kuris galėtų ne tik sudergti mūsų sielos šventovę, bet ją ir išniekinti. Kategoriškai atmetame visus fizinio smurto veiksmus. Bet kodėl neretai toleruojame psichologinį smurtą, nevaldomos pagiežos, apkalbų, grasinimų ir melo atakas, kurių padariniai nukentėjusiems kartais sukelia didesnes kančias nei patirta fizinė agresija?
|
|
|