2011 m. rugsėjo 23 d.
Nr. 68
(1948)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Tautinės tapatybės
paieškos Vilnijoje

Dievo Motinos
atlaidai Trakuose

Paskutinės Šilinių
atlaidų dienos

Tikėjimas yra ateities garantas

Mindaugas BUIKA

Didžiulis Šventajį Tėvą sveikinantis
plakatas Berlyne, kuriame rašoma
„Mes esame Popiežius“ (tai pirmasis
puslapis iš žurnalo „Bild“,
vaizduojantis Benediktą XVI
išrinkus Popiežiumi 2005 metais

Kvietimas vėl atrasti Dievą

Popiežiaus Benedikto XVI, dabar vykstančio trečiojo apaštalinio vizito savo tėvynėje Vokietijoje, vienas svarbiausių uždavinių yra naujojo evangelizavimo siekis (plačiau apie šį vizitą bus rašoma kituose „XXI amžiaus“ numeriuose). Puikiai suvokdamas radikalaus sekuliarizmo pasekmes tikėjimo silpnėjimui, Šventasis Tėvas kviečia vokiečius atstatyti Dievo vietą tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime, nes tik Jis yra tikrosios gerovės šaltinis. Apie tai kalba ir dabartinio apsilankymo parinktas devizas: „Ten, kur yra Dievas, yra ateitis“.


Ispanijos krepšininkai – vėl čempionai

Romas BACEVIČIUS

Geriausių žaidėjų penketukas: Andrejus
Kirilenka, Bo Makalebas, TonisParkeris,
Chuanas Karlosas Navaras ir Pao Gasolis

Sekmadienį Kaune, „Žalgirio“ arenoje, paaiškėjo 37-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojai. Čempionų vardą apgynė antrąkart iš eilės finalą laimėję ispanai. Jie rezultatu 98:85 (25:20; 25:21; 25:21: 23:23)  įveikė pirmąkart finale žaidusius prancūzus. Finalines Europos krepšinio čempionato rungtynes galima vadinti NBA finalu, nes aštuoni NBA lygos žaidėjai atstovauja Ispanijos komandai, septyni – Prancūzijai. Ispanijos krepšininkai antrąkart istorijoje tapo čempionais, o Prancūzijos – antrąkart laimėjo sidabro medalius (pirmąkart juos iškovojo 1949 metais, kai finalai nebuvo žaidžiami, o nugalėjo Egipto komanda, tada dalyvavusi Europos čempionate). Trečiąją vietą užėmė ir bronzos medalius po labai dramatiškų rungtynių iškovojo Rusijos krepšininkai rezultatu 72:68 (17:13; 19:17; 16:20; 20:18) įveikę didžiausią šio čempionato staigmeną pateikusią Makedonijos rinktinę, kuri turėjo tenkintis ketvirtąja vieta. Beje, Rusijos krepšininkai iš vienuolikos žaistų rungtynių patyrė tik vieną pralaimėjimą – jie pusfinalyje rezultatu 71:79 (16:17; 18:22; 13:16; 24:24) pralaimėjo prancūzams. Vienintelį pralaimėjimą čempionate patyrė ir ispanai – jie dar grupės varžybose rezultatu 57:65 (19:10; 19:25; 17:14; 2:16) turėjo pripažinti Turkijos komandos pranašumą. Be to, ispanai tose rungtynėse pasiekė „rekordą“ – per vieną ketvirtąjį kėlinį tepelnė du taškus. Taigi ir čempionai ne kiekvienose rungtynėse žaidė čempioniškai. Penkti šiemet liko šeimininkai Lietuvos krepšininkai, rezultatu 73:69 (14:20; 18:17; 24:11; 17:21) įveikę graikus, likusius šeštoje vietoje. Pirmąsias dvi vietas užėmusios komandos gavo kelialapį į 2012 metų Olimpines žaidynes Londone, o 3–6 vietas užėmusios dėl trijų kelialapių dar kovos papildomame dvylikos pasaulio komandų turnyre.


Tėvų pamirštiesiems padeda Bažnyčia

Bronius VERTELKA

Parapijinių globos namų socialinė
pedagogė Roma Bartkevičiūtė

Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijiniai vaikų globos namai – vienintelė tokia auklėjimo įstaiga Pakruojo savivaldybėje. Ją įkūrė, globoja ir visokeriopai remia Pakruojo klebonas ir dekanas kun. Ričardas Rutkauskas. Pamūšio bažnyčios šventoriuje globos namų dešimtmečiui pažymėti pastatytas ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pašventintas medinis kryžius.


Įvertinti už gerumą

Gintarė Martinaitienė

Nors Bronislavai Žemaitaitienei
likimas negailėjo išbandymų,
ant jos pečių ir dabar didžiulė
atsakomybė, o viltys dedamos
į globotinę Bernadetą

Šakių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius jau vienuolikti metai organizuoja šventę globėjams, kurios metu jie pagerbiami specialiomis „Gerumo paukštės“ nominacijomis. Šiais metais simboliniai sparnai nutūpė šešių globėjų rankose, kurios glosto, rūpinasi ir suteikia meilę svetimiems vaikams.

Tikrųjų tėvų galbūt neatstos niekas, tačiau tą gerumą, kurį globotiniams dovanoja globėjai, taip pat ne bet kas galėtų dovanoti. Šiuo metu Šakių rajone yra 168 globojami vaikai. Būtent jiems ir jų globėjams buvo skirta „Gerumos paukštės“ šventė, privertusi susimąstyti, kiek daug gyvenime neteisybės ir sunkumų tenka patirti vaikams...


Tryliktasis  ministrantų  susitikimas 

Juozas  Aukštaitis

Po šv. Mišių ministrantų būrys
Kauno Artkikatedros Bazilikos
zakristijoje nusifotografavo
su aukojusiu šv. Mišias mons.
Adolfu Grušu, su jam asistavusiu
diakonu Audriu Martusevičium,
prel. prof. dr. Vytautu Steponu
Vaičiūnu, Bazilikos administratoriumi
kun. Evaldu Vitulskiu
ir kun. Nerijum Vyšniausku

Popiežius Benediktas XVI, rengdamasis į pasaulinį jaunimo susitikimą Madride, labai gražiai nušvietė Kryžiaus aukos prasmę, teigdamas, kad ji yra „aukščiausia Dievo meilės išraiška ir versmė, iš kurios trykšta amžinasis gyvenimas“. Prie šios versmės šventojo Tarcizijaus dieną dar kartą prisilietė Kauno arkikatedros bazilikos įvairių kartų ministrantai, dalyvavę šventų Mišių aukoje. Tai buvo jų tryliktasis susitikimas, kurį vėl subūrė ministrantų vadovas zakristijonas Albertas Koženiauskas. Šv. Mišias didelio ministrantų būrio apsuptas aukojo ministrantų dvasios vadas, Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris monsinjoras Adolfas Grušas. Jam pamaldžiai asistavo diakonas Audrius Martusevičius. Mišių skaitinius skaitė buvę ministrantai Juozas Bakutis, Zigmas Tamakauskas, Kęstutis Ignatavičius, Zenonas Vaškevičius ir kiti. Zigmas Tamakauskas, primindamas šių metų paskirtį, skaitinius papildė Maldavimų dalyje, prašydamas Dievo, kad 1941 metų Birželio 23-iosios sukilėliai ir kiti kovotojai, paaukoję savo gyvybes dėl Lietuvos laisvės, amžinybėje visada regėtų šviesųjį Viešpaties veidą.


Skirtingi sūnūs

Kun. Vytenis Vaškelis

Visais laikais netrūksta dukrų ir sūnų, kurie savo tėvams, kviečiantiems juos padirbėti, be užuolankų drebia: „Nenoriu“ (Mt 21, 29). Jokiu būdu neskubėkime ant savo neklusnių vaikų pykti ir moralizuoti. Kai akis į akį susiduriame su papiktinančiu priešiškumu, tai – pirmiausia mums išbandymas. Jei mes suskubsime pagalvoti: „Kaip mano vietoje pasielgtų Jėzus?“ arba keliolika sekundžių tylėdami luktelėsime, idant mūsų viduje išdygtų nematomos „gelžbetoninės“ sienos, sutrukdančios išsilieti tulžingai cunamio pagiežai, tuomet mes savo kantrybės dorybe daugiau ar mažiau sugėdinsime priešgyniautojus, kurie nesulaukę juos barančių žodžių, ims ir pradės abejoti savuoju „teisumu“. Tai bus kelio pradžia, vedanti juos į neužmirštamus vidinius pokyčius, nenumaldomai skatinančius ryžtis vykdyti tėvo ar motinos paliepimą.


Dievo gailestingumas nuo amžių beldžiasi į žmogaus širdį...

Alytaus piligrimai Antakalnyje
prie šv. sesers Marijos Faustinos
Kovalskos namelio-muziejaus

2011-ieji paskelbti Dievo Gailestingumo metais. Šia proga, rugpjūčio pabaigoje, viešoji įstaiga „Dienos namai“ pasikvietė savo pagrindinio vykdomo projekto „Dorybių mokyklėlė“ bendradarbius – Alytaus valstybinių Vaikų globos namų bendruomenės narius į šalies sostinę paminėti Dievo Gailestingumo metų, aplankyti su šia tema susijusias istorines vietas, įdėmiau pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį. Į kelionę susiruošė gražus būrys jaunimo, lydimas Vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojų Jūratės Žvaliauskienės bei Anelės Adamavičienės, bibliotekos vedėjos Linos Klebauskienės, muzikos vadovės Irinos Levendauskienės. Kelionės maršrutą pasiūlė ir gide sutiko pabūti šiuo metu sostinėje gyvenanti ir dirbanti Vilniaus universiteto (VU) absolventė, buvusi Šv. Angelų Sargų parapijos jaunimo atstovė Rūta Lazauskaitė. „Dienos namų“ direktorei Kristinai Bondarevai įamžinti visus keliauninkus bei užfiksuoti kelionės įvykius padėjo įstaigos savanoris, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto absolventas Mindaugas Kabelis.


Šeimos centrų vadovų ir savanorių šeimų stovykla

Stovyklos dalyviai diskutavo
bendraudami grupelėmis

m. rugpjūčio 12–14 dienomis Latvijos pajūryje Papės kaime buvo surengta kasmetinė Telšių vyskupijos šeimos centrų vadovų ir savanorių šeimų stovykla. Iš viso stovyklavo 90 Telšių vyskupijos šeimos centrų savanorių su šeimomis iš įvairių Telšių vyskupijos dekanatų. Tradiciškai stovykla jungia poilsį ir dvasinį intelektualinį tobulinimąsi. Tas dienas visi gyveno bendrystėje: kaip šeimoje dalinosi darbais, pramogavo, valgė ir meldėsi drauge.


Bajorų šventė Palėvenėje

Renesansinių šokių kolektyvo
„Alemanda“ šokėjai

Liepos 24 dieną, sekmadienį, Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčioje prasidėjo Lietuvos Karališkosios sąjungos bajorų šventė. Barokinė bažnyčia buvo pilnutėlė svečių bajorų ir smalsumo vedinų parapijiečių. Šventės dalyviai rinkosi su savo heraldinėmis bajoriškų giminių vėliavomis. Į bažnyčią buvo atvežta Vytauto Didžiojo biusto kopija, sukurta Konstantino Bogdano. Praėjusiais metais minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines Lietuvos bajorai sumanė Lenkijos Griunvaldo muziejui padovanoti Vytauto Didžiojo statulą. Ji stovės šalia lietuvio – Lenkijos ir Lietuvos karaliaus – Jogailos statulos.


Džiūgavo mūsų širdys

Šv. Mišių auka (iš kairės):
kun. Nerijus Šmerauskas,
kun. Nerijus Grigaliūnas,
mons. Vytautas Kazimieras
Sudavičius

Trakuose visą savaitę vyko atlaidai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – atlaiduose rugsėjo 6 d. dalyvavome ir mes, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos maldininkų grupė. Vykome kartu su parapijos vikaru kun. Nerijumi Grigaliūnu. Jis kartu su kun. Nerijumi Šmerausku ir mons.Vytautu Sudavičiumi celebravo šv. Mišias. Homilijoje kunigas priminė, kad Trakų Dievo Motinos paveikslas šimtmečius saugojo Lietuvą. Akcentavo, kad Marija su visu žmogišku silpnumu besąlygiškai priėmė Dievo planą – pagimdyti Dievo Sūnų, tapti Išganytojo Motina. Ji mums yra pavyzdys taip pat priimti Dievo planą ir būti pasiruošusiems susitikti su Kristumi. Papasakojo apie gražų Jėzaus globėjo Juozapo pavyzdį kuris irgi priėmė Dievo planą bei Viešpaties angelo žodžius kaip ir Marija, ir jį įvykdė be priekaištų. Kunigas paaiškino, kad ir šiandien žodžiai: Nebijok drąsos, atsiverk, yra labai reikšmingi mūsų gyvenime. Tik nebijodami, tvirtai tikėdami, galime būti atviri Dievo planui, atviri šv. Dvasiai, atviri džiaugsmui. Marija, išgirdusi gerą žinią, nudžiunga ir skuba tuo džiaugsmu dalintis su Elzbieta, skuba jai pagelbėti artimo darbuose. Kunigas Nerijus ragino maldininkus išgirsti Lietuvos Globėjos – Švč. Mergelės Marijos – kvietimą būti tikraisiais Dievo vaikais, nebijoti, džiaugtis ir tuo džiaugsmu dalintis... Jis linkėjo, kad ši graži, šimtmečius trunkanti Lietuvos Globėjos pagerbimo šventė ir mums taptų kasmetine tradicija su Ja susitikti. Nors dangus ir dovanojo lietų, bet mūsų širdys džiūgavo.


Imitacija ar provokacija?

Atsargiai – moralės ir teisės užribis. Kaip užčiaupti burną teisybės ieškančiam plungiškiui?

Gintaras Visockas

Pavelo Iljino pavardė žvalgybinėmis-kriminalinėmis istorijomis besidomintiems skaitytojams turėtų būti seniai žinoma. Šis rusų tautybės Lietuvos pilietis pirmą kartą pagarsėjo 2000-aisiais, kai savo ar nesavo iniciatyva įsivėlė į šnipinėjimo skandalą. To meto lietuviškoje spaudoje pasirodė pranešimų, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė 24 metų Lietuvos pilietį P. Iljiną. Pasak Rusijos slaptųjų tarnybų, P. Iljinas yra Lietuvos VSD agentas ir įtariamas šnipinėjimu amerikiečių labui. Esą šis vaikinas turėjo įsilaužti į Rusijos federalinės saugumo tarnybos kompiuterių tinklus. Būtina pabrėžti, kad rusiškoji Temidė P. Iljino nei teisė, nei sodino į kalėjimą. O juk už tokius nusikaltimus Rusijos teisėsauga dažniausiai taiko ypač griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi Rusijos atlaidumas šiuo atveju – labai įdomus. Savo geranoriškumą Lietuvos piliečiui Rusija grindė tuo, kad P. Iljinas „vis dėlto jiems nepadarė žalos“. Pats P. Iljinas spaudoje neigė šią versiją. Jis teisinosi, jog prisipažinimas išgautas jį nugirdžius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija