2011 m. rugsėjo 28 d.
Nr. 69
(1949)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Legendinis vadas
ir jo bendražygiai

„Laisvei reikia religijos“

Mindaugas BUIKA

Į tėvynę atvykusį popiežių
Benediktą XVI sutiko VFR prezidentas
Christianas Vulfas su žmona

„Karališkas“ Popiežiaus sutikimas Berlyne

„Kaip religijai reikia laisvės, taip laisvei reikia religijos“, – šios XIX amžiaus žymaus vokiečių vyskupo ir Bažnyčios socialinio mokymo pirmtako Vilhelmo fon Ketlerio mintys, popiežiaus Benedikto XVI cituotos per jo „karališką“ sutikimą Berlyne, geriausiai apibūdina praėjusios Šventojo Tėvo apaštalinio vizito savo tėvynėje Vokietijoje evangelizacijos uždavinius. Pabrėždamas, kad religija yra vienas iš svarbiausių pagrindų sėkmingam visuomeniniam gyvenimui, jį priėmusiems šalies prezidentui Christianui Vulfui ir kanclerei Angelai Merkel popiežius Benediktas XVI nurodė, kad Vokietija, kartais vadinama „Europos varikliu“, už savo pasiekimus turi dėkoti, kad tautos „laisvės galia buvo formuojama kaip atsakomybės prieš Dievą ir vienų už kitus“ pasekmė.


Kardinolas J. Ratcingeris komunistinio saugumo akiratyje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI,
dar jaunas teologijos
profesorius, kuriuo pradėjo
domėtis Stasi dėl apsilankymo
Rytų Vokietijoje

Sekimas pradėtas nuo apsilankymo Erfurte

„Kardinolas Jozefas Ratcingeris, kaip teigia jį artimai pažįstantys asmenys, yra labai inteligentiškas ir gabus, greitai įsitraukia į reikalų tvarkymą. Nors pokalbio partnerį pradžioje kiek trikdo jo drovumas, tačiau netrukus yra patraukiamas savo asmeniniu žavesiu.“ Tai citata iš vienos ataskaitos, kurią 1984 metais apie Bažnyčios hierarchą, dabartinį popiežių Benediktą XVI, paruošė tuometinės komunistų valdytos Rytų Vokietijos saugumo tarnybos (Ministerium für Staatssicherheit, MfS, arba tiesiog Stasi) bažnytinius reikalus kuravusios „XX valdybos“ bendradarbis. Žinių apie kardinolo J. Ratcingerio akylą sekimą ir informacijos rinkimą pastarosiomis savaitėmis vėl pasirodė Vokietijos žiniasklaidoje Šventojo Tėvo praėjusio apsilankymo savo tėvynėje proga.


Žaliakalnio funikulieriui – 80 metų

Vilija ŽUKAITYTĖ

Kalba miesto meras Rimantas Mikaitis

Ketvirtadienį, rugsėjo 22-ąją, Kaune buvo paminėtas garbingas jubiliejus – 80 metų darbo sukaktį švenčia Kauno Žaliakalnio funikulierius. Šis Lietuvos kultūros paminklas šiuo metu yra vienintelis Baltijos šalyse veikiantis funikulierius, tebevykdantis savo pagrindinę paskirtį – kelti keleivius. Žaliakalnio funikulieriaus 80-mečio proga buvo atnaujinta funikulieriaus išorė, restauruoti vagonėliai, prižiūrimas skverelis V. Putvinskio gatvėje.


Pagerbė didvyrę

Paminėtos 180-osios 1831 metų sukilimo ir jo didvyrės Emilijos Pliaterytės žūties metinės

Paminklas E. Pliaterytei

Rugsėjo 17 dieną, šeštadienį, Kapčiamiestyje (Lazdijų r.) paminėtos 1831 metų sukilimo Lietuvoje ir šio sukilimo didvyrės grafaitės Emilijos Pliaterytės mirties 180-osios metinės. Minėjime dalyvavo krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, kariuomenės atstovai.

 Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje, vėliau E. Pliaterytės muziejuje buvo atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta nuotraukų ir dokumentų paroda „1831 m. sukilimui Lietuvoje – 180“. 1831 m. sukilimo dalyvių pagerbimo ceremonijoje prie E. Pliaterytės kapo ir karių savanorių kapų padėta gėlių, aidėjo Garbės sargybos kuopos karių salvės sukilėliams atminti.


Ar naudingas Lietuvai bevizio režimo Kaliningrado srities gyventojams suteikimas?

Kastytis Stalioraitis

Bevizis režimas – netolimos ateities klausimas

Dar 2010 metų spalį žinomas Vidurio ir Rytų Europos specialistas ir laikraščio „The Economist“ korespondentas Edwardas Lucasas spėjo, kad Europos Sąjungos (ES) bevizis režimas su Rusija bus, bet dar negreitai. Pasak jo, stiprėja politinė varomoji jėga, daranti įtaką bevizio režimo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos svarstymui: tokį režimą remia didžiosios Europos šalys, Europos Taryba bei Europos Parlamentas. Tai patvirtino Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Krasnojarske pareiškęs, kad dauguma ES šalių pritaria šiai idėjai, o tie, kurie priešinasi, taip esą daro dėl „politinių“ priežasčių.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija