Pedagogas, chorvedys, vargonininkas
|
Petras Bagdonavičius
|
Padvelkus artėjančio rudens vėsai, Vilniaus gatvės skardėjo nuo vaikų ir jaunimo, traukiančių į klases, auditorijas, balsų. Mieste šurmuliavo Sostinės dienų mugė. Vakarais džiaugėmės mūsų krepšininkų pergalėmis.
Šių gražių dienų fone, rugsėjo pirmąją, patyrėme skaudžią netektį. Sunkios, beveik dešimtmetį trukusios ligos įveiktas, amžinybėn išėjo pedagogas, chorvedys, vargonininkas Petras Bagdonavičius (1940 04 022011 09 01).
Gausus būrys Jo vadovautų chorų dainininkų, giesmininkų ir mokinių susirinko savo vadovą palydėti į paskutinę kelionę, pagiedoti.
Petras Bagdonavičius gimė Zarasų krašte, Degučių kaime. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo brolio vargonininko. Pramokęs groti savarankiškai dirbo vargonininku Baltriškių, Antalieptės, Južintų bažnyčiose. Dirbdamas Skudutiškyje neakivaizdiniu būdu sugebėjo baigti Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumą.
19601964 metais mokytojavo Alytaus muzikos mokykloje, vadovavo rajono chorams. 19621968 metais chorinio dirigavimo studijas tęsė Lietuvos konservatorijoje (dabar muzikos ir teatro akademija) neakivaizdiniame skyriuje pas maestro Lionginą Abarių. 19641975 metais Petras Bagdonavičius dirbo Lietuvos radijo ir televizijos choro artistu, vadovavo Elektromechanikos, Lengvosios pramonės technikumų bei Pedagoginės mokyklos chorams.
19691985 metais buvo Lietuvos mokslų akademijos chormeisteris. Keletą metų vadovavo Vilniaus rajono mokytojų mišriam chorui, su kuriuo koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Estijoje. 1975 metais Petras Bagdonavičius Vilniaus kultūros mokyklos, o nuo 1980 metų Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (dabar konservatorija) dėstytojas. Parengė apie 50 jaunųjų choro dirigentų, vadovavo šios mokslo įstaigos merginų chorui.
Daug meilės religinei muzikai Petras Bagdonavičius parodė sovietiniais metais į vadovaujamų chorų repertuarą įtraukė nemažai sakralinės muzikos kūrinių. Sekmadieniais važiuodavo į Vilniaus krašto ir tolimesnes bažnyčias pavargonuoti, pagiedoti šv. Mišiose. Taip partizanauti dirbant pedagoginį darbą tais buldozerinio ateizmo metais buvo drąsu ir rizikinga.
Sugrąžinus Vilniaus Arkikatedrą tikintiesiems, P. Bagdonavičius pradėjo vargonininkauti joje. Subūrė du chorus: kamerinį, kurio branduolį sudarė profesionalai, ir pagrindinį, kuriame giedojo mėgėjai.
P. Bagdonavičius buvo Alytaus ir Vilniaus dainų švenčių dirigentas, Lietuvos liturginės muzikos komisijos narys, vargonininkų draugijos Vilniaus arkivyskupijos skyriaus pirmininkas, parengė giesmynus Giedokime visi, Teskamba giesmės, išleido savo giesmių rinkinį Malda Tėvynei.
Iškeliavo Paukščių Taku maestro... Visi prisiminsime Jo kiek drovią šypsenėlę, po kuria glūdėjo tvirto charakterio asmenybė, nuolat siekianti savo tikslo ugdyti žmonėse meilę giesmei, dainai. Tai buvo jo gyvenimo būdas. Su sunkia liga gal ir lengviau buvo kovoti, kai šalia mylimi artimieji žmona medikė p. Irena, sūnus Darius, duktė Justė, anūkai.
Teošia amžiną ramybės giesmę Tau, Petrai, tiesios, kaip įtemptos stygos Kairėnų pušelės. Tebūna Tau lengva Vilniaus krašto žemė.
Kęstutis MIKELIŪNAS
© 2011 XXI amžius
|