Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Evangelijos vertybių skelbimo ir liudijimo sąsajos

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI kalba susitikime su Vokietijos Katalikų Bažnyčios aktyviais veikėjais Freiburgo koncertų salėje

Bažnytinės veiklos „biurokratizacijos“ pavojai

Išdėstydamas naujojo evangelizavimo programos pagrindinius bruožus savo kalbose, pasakytose lankantis savo tėvynėje Vokietijoje, popiežius Benediktas XVI didelį dėmesį skyrė katalikų pasauliečių veiklai. Tai suprantama, kadangi vokiečių katalikai dabar galbūt yra geriausiai organizuota Katalikų Bažnyčios dalis visos Europos mastu. Kaip pranešė Vatikano radijas prieš Šventojo Tėvo vizitą, šiuo metu Vokietijoje iš 25 milijonų katalikų penki milijonai priklauso įvairioms katalikiškoms organizacijoms. Vadinasi, maždaug kas penktas tos šalies katalikas daugiau ar mažiau angažuojasi į kokią nors specifinę, iš krikščioniškojo pašaukimo išplaukiančią veiklą (beje, prieš Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų okupaciją nepriklausomoje Lietuvoje katalikai buvo dar geriau organizuoti: iš maždaug trijų milijonų Bažnyčios narių vienas milijonas (kas trečias lietuvis) priklausė katalikiškoms organizacijoms).

Nors esame užsiėmę, bet girdime Tave 

Kun. Vytenis Vaškelis

Didžiausias Tavo, Viešpatie Jėzau, dėmesys buvo saviesiems – izraelitams, – nes pas juos pirmiausia atėjai. Toks buvo Dievo planas: per išrinktąją žydų tautą išganymo šviesa vėliau turėjo nušvisti ir visoms pagonių tautoms. Nors į Dangaus Karalystės pokylį Tu, Išganytojau, palyginimu apie karalaičio vestuves (Mt 22, 1 – 14) kvietei visus, vis dėlto pirmenybė galėjo atitekti Tavo išrinktosios tautos atstovams.

Politologo žvilgsnis rinkimams artėjant

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Lauras Bielinis

Su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu, socialinių mokslų daktaru politologu Lauru BIELINIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Operatyviai išleidote kritišką, sakyčiau,  net sensacingą knygą apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą, todėl domina, kokių atgarsių sulaukė Jūsų pastebėjimai, sudėti į veikalą?

Laimės žiburio atgarsiai Renave

Albertas Ruginis

Renginys prie Atminimo ženklo

1947 metų rugpjūčio 6 dieną  Židikų vlsč. MGB gavo žinių ir nuvyko į Vadagių kaimą. Viktoro Gedučio sodybos daržinėje rado besiilsinčius vyrus rusų karininkų uniformomis. Tuoj iškvietė pagalbon Židikų garmizono kareivius. Susišaudymo metu buvo nukautas „Alkos“ rinktinės vado adjutantas „Žaibo“ būrio vadas Bronius Gricius-Diedukas, gimęs 1916 m. Jo kūnas keletą dienų gulėjo pamestas Židikų stribyno kieme. Manoma, kad vėliau jis buvo įmestas į pelkę. Antrasis partizanas Juozas Ulskis, šaudymo metu užsidegus daržinei, išbėgo ir  buvo paimtas į nelaisvę gyvas. Šią vasarą B. Griciaus žuvimo vietoje, finansuojant LGGRT centrui, pastatytas Atminimo ženklas. Be B. Griciaus įamžinti dar penki Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: Gricaičių k. 1947 02 04 žuvęs Izidorius Matutis, Grūstės kaimo ir malūno prieigose žuvę – 1947 04 12 Kazimieras Visockas (g. 1907 m.), 1951 06 01 – Juozas Lazdauskas-Vanagas (g. 1927 m.), Justina Balsienė (Domarkaitė)-Kregždutė (g. 1925 m.), Jonas Strazdauskas-Perkūnas (g. 1930 m.).

Grybų šventėje – grybų, kultūros, kulinarinio paveldo, linksmybių ir svečių gausa

Rūta Averkienė

Grybavimo čempionato nugalėtojai Paluknio „Krembliai“ su Varėnos rajono meru Elvinu Jankevičiumi

Šešioliktoji Grybų šventė, tradiciškai prasidėjusi devintuoju Lietuvos grybavimo čempionatu Varėnos rajono savivaldybės mero taurei laimėti Marcinkonių kaimo miškuose, iki vėlaus vakaro tęsėsi daugybe renginių Varėnos miesto parke.

Devintajame grybavimo čempionate – mažesnis nei įprastai grybų derlius

Kadangi šiemet Varėnos krašto pušynėliai nelepino grybų gausa, paskutinį rugsėjo šeštadienį Marcinkonių kaime įvykęs devintasis grybavimo čempionatas taip pat nenustebino pernelyg dideliu surinktų grybų kiekiu. Tačiau jis vis tiek nenuvylė nei organizatorių, nei dalyvių, nes visi buvo svetingai sutikti ir pavaišinti. Šiemet dėl Varėnos rajono savivaldybės mero įsteigtos taurės varžėsi 25 komandos iš įvairių Lietuvos regionų – iš viso 100 grybautojų.

Žvirzdės kaimo koplytstulpis vėl džiugina

K. Vaitkaus dukros (iš kairės) Pranutė ir Juzefa

Rugsėjo 24 dieną, šeštadienį, Raseinių rajono Nemakščių seniūnijos Žvirzdės kaime buvo atstatytas restauruotas koplytstulpis, kurio autorius Raseinių krašto dievdirbys Kazimieras Vaitkus (1876–1978). Žvirzdės kaimo koplytstulpį netoli savo namų, šalia kelio Nemakščiai–Adakavas–Skaudvilė (2 km nuo Nemakščių) K. Vaitkus sukūrė ir pastatė 1915 m. Šio koplytstulpio atstatymui dalinai lėšų skyrė Raseinių rajono savivaldybė iš „Kultūros paveldo išsaugojimo ir vystymo darbų programos“, o jo atstatymo entuziastai buvo K. Vaitkaus proanūkiai: šių eilučių autorė bei Aidas ir Aurimas Velžiai, gyvenantys Kaune. Laikas yra negailestingas, taigi nykstančio koplytstulpio vaizdas vertė ieškoti jo išsaugojimo galimybių. Dėl šimtamečio koplytstulpio būklės dvejojome ar bus įmanoma jį restauruoti, ar teks pagaminti kopiją. Tikimės, kad šiuolaikinių restauravimo priemonių sutvirtintas koplytstulpis džiugins dar ne vieną dešimtmetį. Restauravimo darbus atliko Aidas Velžys, savo gyvenimą taip pat susiejęs su medžio darbais, o jam padėjo brolis Aurimas.

Kryžius primins išnykusį kaimą

Bronius VERTELKA

Išnykusio Pasodėlės kaimo gyventojai prie kryžiaus

Išnykusį Pasodėlės kaimą dabar primins kryžius. Rugsėjo 11-ąją jį pašventino Krekenavos dekanas klebonas kan. Petras Budriūnas.

Mintis pastatyti gimtinėje kryžių kilo krekenavietei inžinierei Angelei Pranaitytei, ne vieną kadenciją rinktai į rajono Tarybą krikščionių demokratų partijos narei. Jį padarė Jonas Kalvelis iš Udrų kaimo, pastatė Domas Dirsė, rajono Tarybos nario Osvaldo Dirsės brolis.

Šiaulių vyskupijoje

Radviliškio dekanate

Per atlaidus pašventino atstatytą kaimo kryžių

Klebonas kun. Remigijus Katilius kalba prie atstatyto Beinoravos kaimo kryžiaus

DAPŠIONIAI. Priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį Beinoravos bendruomenė pakvietė krašto žmones susiburti draugėn ir turiningai praleisti vieną paskutinių vasaros dienų, o progų tam sambūriui buvo net keletas.Viena jų – kasmetiniai tituliniai Dievo Apvaizdos atlaidai Dapšionių parapijos bažnyčioje. Gausiai susirinkę parapijiečiai ir svečiai dalyvavo Sidabravo klebono kun. Remigijaus Katiliaus aukojamose šv. Mišiose bei eucharistinėje procesijoje aplink bažnyčią. Po iškilmių bažnyčioje visi rinkosi Beinoravos kaimo centre. Čia vyko atstatyto kryžiaus pašventinimas ir Beinoravos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 425-ųjų metinių minėjimas. Šventę pradėjo kaimo jaunimo atstovai, jie skaitė eiles apie Tėvynę. Klebonas kun. R. Katilius kalbėjo apie kryžiaus simbolinę reikšmę, svarbą, jo globojančią, saugojančią galią, mūsų protėvių tradiciją statyti kryžius sodybose, pakelėse ir dažnai žmonių lankomose vietose. Jis pašventino 1901 metais pastatytą, sovietmečiu nugriautą, o dabar atstatytą kaimo kryžių, kuris buvo Didžiojo jubiliejaus atminčiai pagerbti, nes jį pastatė, kaip liudija užrašas, ant paminklo, kaimo „jaunieji broliai ir seserys“.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Tituliniai atlaidai

Gieda grigališkojo choralo giesmininkai iš Klaipėdos

RIETAVAS. Rugsėjo 25-ąją, sekmadienį didingoje ir iškilioje, dar kunigaikščio Irenijaus Oginskio šeimos lėšomis 1853–1874 metais pastatytoje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje įvyko tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai.

Įprasta, kad šių atlaidų išvakarėse jau daug metų Rietavo Oginskio parke Rietavo savivaldybė organizuoja Mykolinių šventę. Šis lietuviškas tautines tradicijas turintis renginys įvyko ir šiemet, rugsėjo 24-ąją, šeštadienį. Renginys prasidėjo šventiniu Mykolinių mugės atidarymu, gražiausiai tvarkomų sklypų apžiūros-konkurso nugalėtojų apdovanojimu. Netrūko ir smagios muzikos, dainų. Koncertavo Plungės, Telšių, Rietavo pučiamieji orkestrai, grupė „Rondo“ ir Donatas Montvydas. Vyko jaunimo pamėgta diskoteka... Sekmadienį iš pat ryto į Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią švęsti titulinių atlaidų rinkosi ne tik miestelėnai, bet ir aplinkinių parapijų tikintieji. Visus maloniai nuteikė šios bažnyčios klebono kun. Antano Gutkausko ir jo pagalbininkų – rėmėjų – žaliais vainikais, gėlėmis išdabinta bažnyčia. Atlaidų dienos Votyvos šv. Mišias aukojo klebonas kun. A. Gutkauskas. Homiliją pasakė atlaidus vedęs Viešvilės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios klebonas kun. Kazys Žutautas. Po Votyvos vyko Švč. Sakramento adoracija. Dar gerokai prieš atlaidų Sumos šv. Mišias didžiulė Rietavo bažnyčia buvo sausakimša. Į šiuos atlaidus atvyko Rietavo savivaldybės vadovai. Buvo svečių net iš Latvijos. Taip pat buvo daug jaunimo. Iškilmingas Šv. arkangelo Mykolo atlaidų Sumos šv. Mišias aukojo Viešvilės klebonas kun. K. Žutautas. Jam talkino pulkas ministrantų ir adorančių, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos seminaristų. Giedojo Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios „Schola Cantorum de Regina Pacis“ grigališkojo choralo giesmininkai, vadovaujami Vidmanto Budreckio. Pasak rietaviškių, šis, tarsi Dangaus angelų giedojimas, labai pamaldžiai ir itin dvasingai nuteikė atlaidų dalyvius. Kun. K. Žutautas, aukojęs atlaidų Sumos šv. Mišias, giliai įprasmino šiuos atlaidus, pasakęs dar vieną homiliją, susietą su arkangelu Mykolu. Įspūdingai atrodė atlaidų procesija aplink bažnyčią, į kurią gausiai įsiliejo Rietavo parapijos jaunimas, o minėti giesmininkai iš Klaipėdos ir šventoriuje mušamas didžiulis būgnas sudrebino visą Rietavo miestelį tarsi šv. arkangelo Mykolo balsas...

Po mūsų – nors ir tvanas?

Linas ŠALNA

Praėjusią savaitę Vilniaus meras A. Zuokas Bostone, Harvardo universitete, gavo ir atsiėmė alternatyviąją Nobelio („Ig Nobel“) Taikos premiją. Apdovanojimą už išradingą būdą „nubausti“ ne vietoje stovinčius automobilius juos pervažiuojant šarvuočiu, griežtai pasmerktą Lietuvoje, Vilniaus meras gavo už pasiekimą, kuris iš pradžių priverčia nusijuokti, o po to rimtai pagalvoti. Toks drastiškas metodas atkreipė dėmesį ir į Vilnių, ir į Lietuvą. Vaizdo įrašas, kur Vilniaus meras šarvuočiu pervažiuoja Gedimino prospekte ant dviračių tako ir pėsčiųjų perėjos pastatytą automobilį, vien youtube.com peržiūrėtas daugiau nei 5 milijonus kartų. Didžiojoje Britanijoje apie šį vaizdo įrašą skelbė 6826 portalai, Indijoje – 128, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 3496, o Vokietijoje – 1716 portalų. Lietuvius europiečiai pastebėjo ir kitu neįprastu atveju: per rugsėjo mėnesį vykusį Europos krepšinio čempionatą jie žavėjosi lietuviais ne kaip gerais krepšininkais (vis dėlto nepasiekėme taip svajoto aukso, o pasilikome 5 vietoje), bet krepšinio žaidimo sirgaliais: europietiškos televizijos tiesiog lenktyniavo rodydamos mūsų sirgalius, paklūstančius aistros pagautiems jų dirigentams ir sukeliančius ovacijas, šauksmus ir kauksmus, plojimus, triūbijimus, būgnijimus ir dainavimus. Apie tokį Lietuvos sirgalių užsidegimą pasakoja krepšinio čempionatą per televizijas stebėję susižavėję užsieniečiai. Europos televizijos rodydavo ir komentuodavo mūsų aistruolius, net pamiršdamos pasakyti žaidimų rezultatą: taip jos buvo nustebintos mūsų sirgalių užsidegimu.