2011 m. spalio 14 d.
Nr. 74
(1954)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kai teisės aktai atmeta tautos moralės paveldą

„Lietuvos Caritas“ pareiškimas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo

„Lietuvos Caritas“ bendrija, daugiau kaip 20 metų dirbanti skurdo mažinimo, socialinės atskirties ir socialinio neteisingumo įveikimo srityse, viešai pareiškia:

Konstitucinio teismo nutarimas, kuriuo skelbiama, kad Valstybinė šeimos politikos koncepcija (ir, savo ruožtu, šeimos sampratos kildinimas  iš santuokos instituto) neatitinka LR Konstitucijos, yra neatsakingo ir neatsižvelgiančio į ilgalaikius visuomenės poreikius juridinės biurokratijos veikimo pavyzdys.

Tūkstančiai „Lietuvos Caritas“ bendradarbių ir savanorių kasdien darbuojasi, padėdami išgyventi kraštutiniame skurde atsidūrusiems asmenims, globodami bausmes atliekančius nuteistuosius ir buvusius nuteistuosius, iš prostitucijos vergovės ištrūkusias moteris, socialiai apleistus vaikus. Dešimtmečiais sukaupta mūsų darbo patirtis leidžia vienareikšmiškai tvirtinti: efektyviausia skurdo, socialinės atskirties ir visuomenės kriminalizacijos prevencija yra tradicinė, vyro ir moters sudaroma, viešu santuokos įsipareigojimu atsakomybę prisiimanti, savo pareigas atliekanti šeima.

Dėl išskirtinio vaidmens užtikrinant tautos bei pačios valstybės tęstinumą, šeima, kaip ją apibrėžia Valstybinė šeimos politikos koncepcija, neabejotinai turi būti įstatymų leidėjo palaikoma, remiama ir proteguojama vadinamųjų „alternatyvių“ sugyvenimo formų atžvilgiu – bendro gyvenimo nesusituokus, meilužių, paralelinių su šeima „emocinio prieraišumo darinių“ ir t.t. Tai nereiškia, kad ilgalaikių ar trumpalaikių sugyventinių poros ir jose gimusieji vaikai turėtų netekti jų socialinę ekonominę situaciją atitinkančios valstybės globos dalies. Tačiau jų santykio įstatyminis prilyginimas šeimai reikštų teisės degradavimą, pamažu vedantį į visuomenės būseną, kuri pagal vieną žmonijos vystymosi tarpsnių teoriją vadinama promiskuitetu...

Valstybės ir Konstitucinio Teismo pareiga – įstatymais ir teisėkūra skatinti pozityvias,  ugdančias ir harmonizuojančias visuomenės gyvenimo formas, o ne gaminti teisės aktus, atmetančius amžių patvirtintą tautos moralės ir šeimos etikos paveldą, legitimuojančius griaunantį individualistinį egoizmą.

Visuomenė turi teisę tikėtis ir reikalauti iš Konstitucinio Teismo ir visų teisėkūrą vykdančių institucijų, kad jos neužmirštų savo atsakomybės prieš tautos istoriją ir ateitį, o ne aklai pataikautų vienadienei tariamo „modernumo“ konjunktūrai.

Kun. Robertas Grigas,
„Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija