2011 m. spalio 19 d.
Nr. 75
(1955)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mirė etnografas ir tautosakos tyrinėtojas Jonas Balys

Rugsėjo 14 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo namuose Ilinojaus valstijoje, mirė žinomas lietuvių tautosakos tyrinėtojas Jonas Balys. Etnologas, folkloristas Jonas Balys gimė 1909 m. liepos 2 d. Krasnavos kaime. 1924 m. baigė Kupiškio progimnaziją, 1928 m. – Panevėžio mokytojų seminariją. Tuometinių mokytojų Petro Būtėno ir Jurgio Elisono paskatintas susidomėjo liaudies buitimi ir kultūra. Jau seminarijoje J. Balys vadovavo Tautotyros žinių ir senienų rinkimo draugijai.1928 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, studijavo istoriją, etnologiją ir folklorą, dalyvavo Tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ veikloje, 1929–1930 m. redagavo leidinį „Jaunoji Lietuva“. Vėliau tęsė studijas Graco ir Vienos universitetuose, 1933 m. Vienoje už darbą „Der Schamanismus in Malakka und Indonesien“ (vadovas – kultūrinių ciklų etnologijos kūrėjas ir lyginamosios religijotyros tyrinėtojas W. Coopersas) gavo filosofijos daktaro laipsnį, metus stažavosi Suomijoje. Remdamasis A. Aarnės pasakojamosios tautosakos klasifikavimo principais, J. Balys susistemino daugiau kaip tris tūkstančius pasakų, tuo pat metu parengė lyginamąją tautosakos studiją „Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje“ ir ją Kauno Vytauto Didžiojo universitete apgynė kaip habilitacinį darbą. 1934–1935 metais dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo Etnikos katedros vyresnysis asistentas. 1935 metais Kaune jo iniciatyva tautosakai rinkti ir saugoti buvo įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas, vėliau perkeltas į Vilnių. 1935–1944 metais J. Balys buvo šio archyvo vedėjas, įkūrė ir redagavo tęstinį leidinį „Tautosakos darbai“, 1942–1943 metais – Vilniaus universiteto docentas, Tautotyros katedros vedėjas.


Garbųjį Lietuvos kardiologą prisimenant

Prof. Juozo Blužo penktosioms mirties metinėms

Elena Romana Cemnolonskienė

Prof. Juozas Blužas

Rugsėjo 14 dieną sukako penkeri metai, kai netekome visai šaliai labai svarbios asmenybės – vieno žymiausių Lietuvos kardiologijos kūrėjo, ilgamečio kardiologijos instituto direktoriaus, Lietuvos kardiologų draugijos Garbės prezidento, Europos kardiologų draugijos Garbės nario, Kauno miesto Garbės piliečio, habil. dr. prof. Juozo Blužo (1928–2006). Netekome nepaprastai energingo ir tauraus žmogaus, gyvenimą pašventusio Lietuvos kardiologijos mokslui, sunkiausių ligonių gelbėjimui iš staigios mirties nagų, mokslinės, klinikinės ir reabilitacinės bazės kūrimui. Per daugiau kaip pusę amžiaus trukusį mokslininko, išradėjo ir klinicisto, apdovanoto dviem valstybinėmis premijomis, vaisingo darbo laikotarpį išgelbėta tūkstančiai gyvybių. Tai didinga ir nepamirštama.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija