2011 m. spalio 26 d.
Nr. 77
(1957)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Taikos piligrimystė į Asyžių

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis Jonas Paulius II
tarp 1986 metų Asyžiaus
susitikimo dalyvių

Tradicijos 25-osios metinės

Sekant palaimintojo Jono Pauliaus II pavyzdžiu, popiežiaus Benedikto XVI sukviesti į istorinį Asyžiaus miestą vėl rinksis daugelio religijų dvasiniai vadovai melstis už taiką, teisingumą ir tiesą visuomenės gyvenime, tarptautiniuose santykiuose. Galima priminti, kad spalio 27 dieną Italijos rytinio Umbrijos regiono vietovėje, žinomoje šv. Pranciškaus vienuoliška ir sielovadine veikla, vyksiančio įspūdingo renginio idėją Šventasis Tėvas paskelbė 2011-ųjų naujametiniame susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje. Tuomet celebruodamas Pasaulinę taikos dieną ir priminęs, kad didžiosios religijos gali ir privalo tapti svarbiu vienybei, taikai ir visai žmonijai faktoriumi, jis atkreipė dėmesį, kad šiemet kaip tik sukanka 25 metai nuo Jono Pauliaus II sušaukto pirmojo Asyžiaus susitikimo.

„Todėl ateinantį spalį aš kaip piligrimas keliausiu į šv. Pranciškaus miestą, kviesdamas į šią piligrimystę įsijungti savo brolius krikščionis iš įvairių denominacijų bei kitų pasaulio religinių tradicijų atstovus ir visus geros valios žmones, – ragino popiežius Benediktas XVI. – To tikslas bus paminėti istorinį mano pirmtako siekį, o taip pat iškilmingai atnaujinti kiekvienos religijos išpažinėjų įsipareigojimą taikos reikalo tarnystei, kaip to reikalauja gyvenimas pagal jų tikėjimo nuostatas“. Šventasis Tėvas ir šiemet ne kartą yra pabrėžęs planuojamo Asyžiaus susitikimo svarbą apmąstymams, dialogui dėl teisingumo ir taikos stiprinimui. Paskutinis toks atvejis buvo vizito tėvynėje Vokietijoje metu, kai rugsėjo 23 dieną Berlyne, susitikęs su vietos musulmonų atstovais, Benediktas XVI patvirtino, kad „tikintieji turi pateikti ypatingą įnašą kuriant geresnį pasaulį, kartu pripažindami, jog siekiant šių veiksmų efektyvumo, mums reikia augti dialoge ir abipusėje pagarboje“.

Tokias pačias mintis išsakė ir Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Piteris Kodvas Apija Turksonas, spalio 18 dieną Vatikane pristatydamas būsimojo Asyžiaus susitikimo, oficialiai pavadinto „Susikaupimo, dialogo ir maldos už pasaulio teisingumą ir taiką diena“, programą. Jis pranešė, kad į Popiežiaus kvietimą atsiliepė ir savo dalyvavimą patvirtino 176 religijų ir tikybų atstovai iš 50 šalių, taip pat numatę atvykti Afrikos animistai bei Amerikos indėnai. Krikščionybė bus atstovaujama 31delegacijos, judėjai atsiųs Izraelio vyriausiojo rabinato ir įvairių tarptautinių žydų organizacijų atstovus. Iš Indijos atvyks induistų, sikhų, džainistų lyderiai, budistai bus atstovaujami 16 delegacijų iš vienuolikos kraštų, įskaitant komunistinę Kiniją. Turėtų dalyvauti konfucionistų atstovai iš Pietų Korėjos, taoistų – iš Honkongo ir šintoistų iš Japonijos.

Vienijantis tiesos pažinimas

Svarbu pabrėžti, kad viena labiausiai atstovaujamų religijų Asyžiaus susitikime bus musulmonai, nes nuo krikščionių ir islamo išpažinėjų dialogo ir bendrystės dabar daugiausia priklauso taika pasaulyje. Pranešama, kad bus net 48 musulmonų delegatai iš Jordanijos, Palestinos, Egipto, Libano, Alžyro, Maroko, Irano, Turkijos, Saudo Arabijos, Albanijos, Bosnijos, Tadžikistano, Azerbaidžano ir kitų šalių. Nors dėl anksčiau kilusių kontroversijų seniausias ir įtakingiausias musulmonų sunitų dvasinis centras – Al Azharo universitetas Kaire – nebus atstovaujamas, tačiau į Asyžių atvyks kiti įtakingi islamo monarchijų veikėjai. Saudo Arabijos karalių atstovaus švietimo ministras Faisalas Al Muamaras, Maroko karalių – islamo reikalų ministras Ahmadas Tofikas, o Jordanijos karališkąją šeimą – princas Gazis bin Talalas, kuris buvo vienas iš 138 garsių islamo mokslininkų laiško Popiežiui signatarų.

Krikščioniškoje ekumeninėje plotmėje laukiama į Asyžių atvyksiančių tokių žymių dvasinių veikėjų ir jų pasisakymų, kaip Stačiatikių Bažnyčios vadovo Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I ir Anglikonų Bažnyčios vadovo Kenterberio arkivyskupo Rovano Viljamso bei pagrindinės tarptautinės ekumeninės organizacijos Pasaulio Bažnyčių tarybos generalinio sekretoriaus liuteronų pastoriaus Olavo Fyksės Tveito. Pažymėtina, kad Šventojo Tėvo pageidavimu būsimojo Asyžiaus susitikimo tema – „Tiesos piligrimai, taikos piligrimai“ – yra praplėsta ir šalia taikdariškų klausimų bus paliestos aktualios santuoka grindžiamos šeimos globos, gyvybės gynimo visose jos stadijose bei didesnio socialinio teisingumo siekimo problemos, kurias sprendžiant pasirengę bendradarbiauti visų tikybų išpažinėjai.

Įdomu ir nauja tai, kad Asyžiaus susitikime dalyvaus ir netikinčiųjų atstovai – keturi intelektualai iš Austrijos, Italijos, Prancūzijos ir Meksikos. Tarp jų – netgi komunistų partijos narys, vienas iš tų, kurie yra pasirengę su tikinčiaisiais svarstyti etikos, metafizikos ir tiesos klausimus. Tai savotiškas Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininko kardinolo Džanfranko Ravazio pradėto „Pagonių kiemo“ projekto tęsinys, atspindintis popiežiaus Benedikto XVI iškeltus naujojo evangelizavimo prioritetus, nes kaip savo vizito Vokietijoje metu vienoje homilijoje yra pastebėjęs Šventasis Tėvas, kai kurie nuoširdžiai Dievo ieškantys agnostikai yra arčiau Viešpaties karalystės nei „rutininiai“ katalikai, kurių širdys yra abejingos savajam tikėjimui.

Pagaliau, prisimenant, kad 1986 metais pirmasis Asyžiaus susitikimas susilaukė kritikos dėl galimo sinkretizmo, tai yra religijų suplakimo, pavojaus, šį kartą bendros maldos bus išvengta. Pagal renginio programą kiekvienas dalyvis susitelks privačiai maldai už taiką ir tyliam susitelkimui prie šv. Pranciškaus kapo bei kitose Asyžiaus vietose. „Tiesos ieškojimas yra sąlyga vieniems kitus geriau pažinti ir įveikti bet kokią šališkumo išraišką, taip pat ir sinkretizmą, kuris užtemdo tapatybę, – sakė pristatydamas programą kardinolas P. Turksonas. – Ne visi pažįsta tiesą tokiu pat būdu, tačiau tai netrukdo suteiktą tiesos malonę kartu pagilinti ir jaustis visų žmonių bendrakeleiviais, nes tiesa yra iki galo neišsemiama“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija