Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paminėjo ganytojo šimtmetį

Arkivyskupo tremtinio Julijono Steponavičiaus gimimo metinių minėjimas

Jurgita BRASIŪNAITĖ

Janinos Marijos Pleškūnienės tapytas arkivyskupo Julijono Steponavičiaus portretas buvo eksponuojamas šv. Mišių metu

Spalio 16 dieną Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo paminėtos arkivyskupo Julijono Steponavičiaus šimtosios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą apie arkivyskupo gyvenimą, veiklą pasakė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis. Taip pat dalyvavo Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios rez. jubil. teol. lic. Vaclovas Aliulis, Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios emer. jubil. mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kleb. dek. Medardas Čeponis, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos propedeutinis kursas, vadovaujamas diak. Mozės Mitkevičiaus. Surengta nuotraukų parodėlė, minėjimo dalyviai galėjo išvysti J. Steponavičiaus paveikslą.

Prisiminėme stilistikos tėvą

Vytautas Visockas

Šv. Mišias aukoja kunigai Kazimieras Ambrasas SJ ir Donatas Rolskis

Ne pirmą kartą važiuoju į Sintautus su žmonėmis, susirūpinusiais gimtojo žodžio, gimtosios kalbos likimu. Kai lietuvių kalbą paskelbėme valstybine, negalėjome nė pagalvoti, kad toks susirūpinimas mus šiandien slėgs. Tada ir poetas Justinas Marcinkevičius manė: dabar mes amžini. O išeidamas jis tuo jau labai abejojo. Važiuojame į Sintautus nusilenkti mūsų amžininkui, dėstytojui, studijų draugui, kolegai profesoriui Juozui Pikčilingiui, prieš 20 metų atgulusiam netoli didžiojo sintautiečio poeto Prano Vaičaičio. Važiuojame pakalbėti apie profesoriaus veiklą, susijusią su gimtojo žodžio puoselėjimu, apie naujo netikėto pavojaus ištiktą lietuvišką žodį, kuriuo jis taip rūpinosi.

Lietuvybę gynęs  Gelvonuose, Žasliuose, Kalviuose

Kunigą Ignacą Kazakevičių (1861–1928) prisimenant

Prof. Juvencijus PETRULIS

Su garbinga Kaišiadorių vyskupijos istorija glaudžiai suaugęs kunigas Ignacas Kazakevičius, kuris ketvirtį amžiaus dirbo Gelvonų, Žaslių, Kalvių parapijų klebonu. Šiemet sukanka 150 metų nuo kun. I. Kazakevičiaus gimimo.

Jo aktyvus gyvenimas sutapo su pačiais dramatiškiausiais lietuvių tautos metais – lietuviškos spaudos draudimu, karų nuniokoto, suvargusio mūsų krašto rusinimu ir lenkinimu, visiems suprantamais nepriklausomos Lietuvos kūrimo rūpesčiais. Energingą ir nerimastingą kun. I. Kazakevičių veikė vyskupo Motiejaus Valančiaus lietuvybę puoselėjančių darbų dvasia – kaip įveikti tamsumą, prietarus, parapijose plintantį girtavimą, rusintojų užmačias, žmonių emigraciją, nutautėjimą. Pastoracinį darbą su šviečiamąja veikla kun. I. Kazakevičius lygiai taip pat derino per gegužines pamaldas arba bendraudamas su kaimiečiais šventoriuje, klebonijoje. Kaimo žmonėms jis skyrė savo pamokslus, pasakojančius apie jų išgyvenimus, apie daugeliui pažįstamą aplinką, gamtą, Pirmojo pasaulinio karo padarinius, savarankiškam gyvenimui prisikėlusią Lietuvą. Bolševikai jau buvo išvyti ir nustumti už Daugpilio, bet Vilnius liko lenkų rankose, su jais teko kariauti.