2011 m. lapkričio 11 d.
Nr. 81
(1961)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia – naujasis Vilniaus meno traukos židinys

Laimutė Vasiliauskaitė

Hamburgo Monteverdi choras
(vadovas Gothart Stier) koncertuoja
„Tarptautinio Šv. Jokūbo sakralinės
muzikos festivalyje Vilnius 2011“
po Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo
ir Jokūbo bažnyčios skliautais

Garbingo amžiaus klausytojas
vyriausias Lietuvos dominikonas
kun. Jonas Dominykas Grigaitis

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, kadaise viena gražiausių Vilniaus perlų, vėliau sovietų paversta daržovių sandėliu ar Operos teatro dekoracijų saugykla, prisikelia naujam gyvenimui – nuo vasaros pabaigos iki spalio pradžios po jos skliautais skambėjo Lietuvos ir tarptautinių chorų atliekamos (ir šimtametės, iš archyvų ištrauktos) sakralinės giesmės. Dominikonų ordino ir KĮ valstybinio choro „Vilnius“ iniciatyva pirmą kartą surengtas „Tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis Vilnius 2011“ jau nuvilnijo. Tačiau tai tik tradicijos pradžia. Festivalio tikslas – kasmet per pasaulietinę chorinę sakralinę muziką pabandyti priartėti prie kiekvieno žmogaus. Juk dominikonų vienuolynai tradiciškai puoselėdavę menus.

Festivalyje dalyvavo Baltarusijos valstybinis kamerinis choras (vadovė N. Mihailova), Balstogės medicinos universiteto kamerinis choras MediCoro (vadovė B. Sawicka), Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija (dirigentas T. Ambrozaitis), Vilniaus universiteto grigališkojo choralo ansamblis Schola Cantorum Vilnensis (vadovai R. Gražinis, J. Vilimas), valstybinis choras Vilnius (meno vadovas ir vyr. dirigentas P. Gylys), LRT vaikų choras (vadovė R. Maleckaitė) ir garsusis, visuose žemės rutulio žemynuose koncertavęs Hamburgo Monteverdi choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Stier), kuris ir vainikavo festivalį Post Scriptum koncertu – dovana vilniečiams (seniausieji motetai, C. Monteverdi, A. Scarlatti, J. S. Bacho bei kitų kompozitorių kūriniai). „Šiame festivalyje pirmą kartą gyvenime teko atlikti M. K. Čiurlionio kūrinius“, – patikino dirigentas G. Stieras.  Kad šis festivalis įvyktų, labai prisidėjo Hamburgo savivaldybės kultūros departamentas, Goethe institutas ir jo globėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Profesionalūs Lietuvos bei užsienio šalių chorai auksiniais balsais virpino bažnyčios skliautus, tarsi „grąžindami“ kadaise iš čia išvogtą sovietų auksą, švarindami erdvę nuo kadaise išniekintų (t. y. apdergtų) vargonų. Matyt, Lukiškių aikštėje rengiamos tarptautinės foto parodos ir meno akcijos „apkrėtė“ meno bacila ir šalimais esančią bažnyčią. Bažnyčios rektorius brolis dominikonas Paulius Rudinskas ateityje žada nudžiuginti vilniečius ir varpų koncertais nuo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšto – patvirtintas projektas, renkami (ir užsienyje) pinigai būsimai Lukiškių pažibai – Šv. Jokūbo (61 varpo, 5 oktavų) karilionui – didesniam nei Kauno ar Klaipėdos ir skirtam pagerbti kritusiems už Lietuvos laisvę. Varpams, pagamintiems Olandijoje, bokšto rekonstrukcijai ir įrengimo darbams reikia 4 milijonų litų. Kol kas surinkta tik per 32 tūkstančius. Jei kam įdomu, varpo kaina, atsižvengiant į jo dydį, svyruoja nuo 9455 iki 487 995 litų (www.dominikonai.org). Dominikonai mano, kad varpas galėtų būti gera dovana nusidėjėliui, labai patikimas nuodėmių atpirkėjas. Juk varpų aidai (panašiai kaip ozonas po griaustinio) apvalo ir erdvę, ir sielą.

 Dvigubą dovaną – koncertą „Svečiuose – Hamburgo Monteverdi choras“ jie surengė kartu su Vilniaus choru Taikomosios dailės muziejuje.

Vilnius
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija