|
Paramą Seimo nariui Petrui Gražuliui reiškia Lietuvos dvasininkai ir Laisvės kovų dalyviai
Žiniasklaidos priemonėms paskelbus kai kurių politikų svarstymus apie Seimo nario Petro Gražulio biografijoje neva esančias baltas dėmes, paramą parlamentarui pareiškė Lietuvos dvasininkai ir Lietuvos laisvės kovų dalyviai.
Mes, žemiau pasirašę, asmeniškai pažinojome Seimo nario Petro Gražulio šeimą, jį patį ir prisimename jo sovietinių laikų antitarybinę veiklą. Jis dar ankstyvoje jaunystėje įsitraukė į pogrindinę veiklą, artimai bendradarbiavo su Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariais, buvo Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto narys. Jis dalyvavo uždraustos antisovietinės ir religinės literatūros spausdinime ir platinime bei kartu kovojo už tikėjimo laisvę, už vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų grąžinimą iš tremties ir įkalinimo įstaigų, bažnyčių sugrąžinimą tikintiesiems, taip pat už tai, kad būtų leista atstatyti sovietiniais laikais sudegintą Gargždų bažnyčią (renkant parašus, dalyvaujant susitikimuose ir pan.). Už aktyvią antitarybinę veiklą Petras Gražulis ne kartą buvo sulaikytas ir įkalintas Alytuje, Kelmėje, Šakiuose, Joniškyje ir kt. Stebina tai, kad politikai nežino, jog Petras Gražulis už atsisakymą vykti į sovietinės armijos apmokymus 1988 metų vasario 2 d. buvo nuteistas Marijampolės teisme ir įkalintas Pravieniškių lageryje. Apie tai plačiau rašyta pogrindiniame leidinyje Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, informavo radijo stotys Amerikos balsas, Vatikano Radijas, Laisvoji Europa. Be to, buvo įsteigtas Petro Gražulio išlaisvinimo komitetas.
Esame pasipiktinę ir griežtai smerkiame Petro Gražulio ir jo šeimos šmeižtą. Jo trys broliai, žinomi Lietuvoje kunigai: Antanas, Kazimieras ir a. a. Juozas tai ne pasaka politiniams oponentams ir rinkėjams, o realybė, gal kažkam neparanki, tačiau tiesa. Stebina, kodėl Petrą Gražulį, persekiotą ir teistą sovietiniais laikais, bandoma suniekinti ir šiandien.
Atvirą paramos laišką Petrui Gražuliui pasirašė 40 Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų (vyskupų ir kunigų), Laisvės kovų dalyvių:
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas
Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis
Kun. Petras Dumbliauskas
(Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminklo paramos fondo vardu),
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Julija Ambrasienė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkė
Petras Plumpa,
politinis kalinys, Lietuvos Laisvės kovų dalyvis, buvęs VSD vadovas
Antanas Terleckas,
politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos vadovas
Kun. Mykolas Petravičius, SDB,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Kun. Algimantas Keina,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Kun. Ignas Juozas Plioraitis,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Kun. Vaclovas Stakėnas,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Kun. Gvidonas Dovidaitis,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Kun. Vytautas Prajara,
Metelių parapija
Kun. Vytautas Užkuraitis
Kun. Remigijus Maceina
Kun. Arvydas Liepa,
Sasnavos klebonas
Kun. Jonas Baliūnas,
Prienų parapija
Kun. Jonas Januška,
Prienų parapija
Kun. dr. Robertas Pukenis,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis, VDU dėstytojas
Kun. Arvydas Jakušovas
Kun. Vytautas Vaičiūnas
Kun. Rokas Puzonas
Kun. Gediminas Tamošiūnas
Ses. Janina Judikevičiūtė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Edvardas Šiugžda,
XXI amžius vyr. redaktorius,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Antanas Kmieliauskas,
dailininkas, profesorius
Marytė Klimienė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Benius Lukšys,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Bonifacas Valaitis,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Algimantas Lelešius, Marijampolės,
Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojas,
1941 m. tremtinys
Sigitas Mičiulis,
Kalvarija, Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Aldona Mičiulienė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Snieguolė Rudzinskienė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Saulius Rudzinskas,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Sigita Vagnorienė-Buzaitė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Lina Suchonskovienė-Banytė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Sigitas Gudaitis,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Violeta Butkuvienė-Kačergiūtė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Vitas Kačergius,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
Livija Šiugždienė,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė
Zigmas Tamakauskas,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis
© 2011 XXI amžius
|