2011 m. gruodžio 2 d.
Nr. 87
(1967)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Bažnyčios narių tarnystė

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina
Benine jį pasitikusius jaunuolius

Šventasis Tėvas su Benino vyskupais

Patirti asmenišką ir bendruomenišką susitikimą su Kristumi

Nors popiežius Benediktas XVI praėjusio vizito metu aplankė tik vieną šalį, Afrikos valstybę Beniną (buvusią senąją Dahomėją), tačiau jo, kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojo, kalbose atsispindėjo ir viso pasaulio tikinčiųjų bendruomenės aktualijos. Štai lapkričio 19 dieną apaštalinėje nunciatūroje vykusiame susitikime su Benino vyskupų konferencijos nariais jiems sakytoje kalboje priminęs apie šalyje švenčiamas 150-ąsias evangelizacijos metines, Šventasis Tėvas sakė, kad šio jubiliejaus minėjimas turi būti suderintas su jo paskelbtų Tikėjimo metų celebravimu (galbūt panašiai Lietuvos vyskupų 2012-ieji paskelbti palaimintojo Jurgio Matulaičio metais ir bus pritaikyti Tikėjimo metų uždaviniams, kartu prisimenant Lietuvos Krikšto 625-ąsias metines ir naujojo evangelizavimo svarbą).

Kalbėdamas Benino vyskupams Popiežius priminė, kad tikėjimo metus jis paskelbė dėl Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) sukakties su paraginimu visiems Katalikų Bažnyčios nariams ta proga siekti dar gilesnio dvasinio atsinaujinimo ir tikėjimo sustiprinimo. „Ypač tie, kurie priėmė žmonių vedimo prie Dievo misiją, turi didelę atsakomybę skatinti šį požiūrį, padedant visiems įžvelgti Dievo buvimo ženklus asmenų širdyse ir įvykiuose, – aiškino Benediktas XVI. – Tegul visi tikintieji patiria asmenišką ir bendruomenišką susitikimą su Kristumi ir tampa Jo skelbėjais“.

Su šiuo palinkėjimu Šventasis Tėvas ypač atkreipė vyskupų dėmesį į atvirumą Dievo Žodžiui ir jo meditavimą, nes tai turi svarbią  reikšmę visos Bažnyčios gyvenimui, kasdieninei veiklai ir nuolatiniam atsinaujinimui.

Kadangi bažnyčios pašaukimas – skelbti Dievo Žodį visam pasauliui, tai vienas iš svarbiausių Tikėjimo metų uždavinių yra „misijų sąmoningumo ir apaštalinio uolumo“ skatinimas tarp visų tikinčiųjų. „Vyskupai ir kunigai yra pašaukti šį sąmoningumą gaivinti šeimose, parapijose, kitose bendruomenėse ir įvairiuose bažnytiniuose sąjūdžiuose“, – aiškino popiežius Benediktas XVI, pabrėždamas, jog misijų, evangelizavimo aktyvumas yra aiškus „bažnytinės bendrijos brandumo ženklas“. Taip pat reikia neužmiršti misionieriško pašaukimo darbams artimose ir tolimose šalyse skatinimo tarp kunigų, vienuolių ir pasauliečių.

Gyvas sakramentinės brolybės sąmoningumas

Kitas svarbus uždavinys skelbiant Dievo Žodį yra Kristaus mokinių tarpusavio vienybė. Tai ypač svarbu Bažnyčios vadovams, ganytojams ir sielovadininkams, kuriems tiesiog privalu „turėti gyvą sakramentinės brolybės sąmoningumą“, kad jų išskirtinė misija būtų efektyvi diecezijose ir parapijose, ir skatintų visos bendruomenės vienybę. Be abejonės, čia galioja ir atvirkštinis procesas: kai kurių dvasininkų išpuoliai prieš hierarchus ar atviras nuomonių išsiskyrimas tikrai nepasitarnautų visų tikinčiųjų bendrystei. Vyskupų ir kunigų santykiuose „turi vyrauti asmeniškas ir tėviškas rūpinimasis bei meilė“, kad kunigiškas pašaukimas būtų vykdomas ramiai ir nuoširdžiai, skleidžiant šį kūniškos tarnystės džiugesį į visą aplinką, – teigė Popiežius. Jis pripažino, kad šiame kelyje gali iškilti sunkumų, „kurie kartais gali būti rimti“, bet juos reikia įveikti dvasinio gyvenimo gilinimu ir rūpinimusi visos Dievo tautos šventėjimu.

Šventasis Tėvas taip pat nurodė vyskupams, kad pašaukimų sielovada, būsimųjų kunigų rengimas savosioms diecezijoms turi likti jų pastoracijos prioritetu. Benine, kaip ir visoje Afrikoje, pašaukimų gausiausia tarptautiniu mastu. Šalyje, turinčioje 2,9 milijono katalikų, yra net 497 seminaristai, tačiau dvasininkų skaičius dar toli gražu nėra pakankamas, o žemyno evangelizavimo uždaviniai šį poreikį dar labiau išplečia. Štai, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose vienam kunigui vidutiniškai tenka 1300–1500 katalikų (Lietuvoje maždaug 3000–3500 katalikų), tai Benine net 5000 ir daugiau. Taip pat galima paminėti tą kontraversišką reiškinį, kai nemažai kunigų, seminarijas baigusių afrikiečių, išvyksta darbuotis svetur, ypač į Vakarų Europą, kurioje kunigų taip pat vis labiau trūksta, o sąlygos sielovadai ir gyvenimui (įskaitant materialinį) yra žymiai patogesnės nei Afrikoje.

Tai žinant yra absoliučiai būtina, kad seminarijose studijuojantys jaunuoliai įgytų solidų žmogiškąjį, intelektualinį ir dvasinį pasirengimą su atitinkama asmenine, psichologine bei sielovadinės veiklos branda, – sakė popiežius Benediktas XVI. Jis pabrėžė, kad „seminaristai turi išmokti būti nuolatiniame kontakte su Dievu“, todėl vyskupai turi itin svarbią atsakomybę parinkti gerus jų ugdytojus. Kviesdamas Bažnyčios hierarchus rodyti „išmintingumą ir įžvalgą“ šioje plotmėje, Šventasis Tėvas pripažino, kad seminaristų ugdytojams reikalingos atitinkamos žmogiškosios bei intelektualinės savybės, taip pat nuolatinis šventumo siekis. Baigdamas pokalbį su Benino vyskupais, Popiežius sakė, kad nori „palikti jiems vilties žodį“, patikindamas, jog kartu su Viešpačiu dalinasi jų džiaugsmais ir liūdesiu, ištikimai lydėdamas ganytojus evangelizavimo darbuose bei kviesdamas juos būti „autentiškais Evangelizacijos tarnais“, nes to iš jų laukia visi žmonės.

Kunigiško ir vienuoliško gyvenimo dieviška malonė

Kitiems šalies katalikų bendruomenių atstovams Šventasis Tėvas savo palinkėjimus išsakė tą pačią lapkričio 19 dieną istorinio Uidos miesto Šv. Galeno seminarijoje vykusiame susitikime, kuriame kartu su klierikais dalyvavo kunigai, vienuolijų nariai ir narės bei aktyviai apaštalavimo darbuose veikiantys pasauliečiai tikintieji. Uidos kunigų seminarija, įsteigta 1913 metais, yra seniausia regione ir savotiškai ženklina vietinės Bažnyčios tapsmą. Seminarijoje, kurioje dabar kunigystei ruošiasi pusantro šimto klierikų, yra palaidotas garsusis Benino kardinolas Bernardinas Gantinas ir kiti vietos Bažnyčiai svarbūs asmenys. Atvykęs į seminariją ir pasimeldęs prie savo bičiulio ir bendradarbio Vatikane kardinolo B. Gantino kapo, popiežius Benediktas XVI savo kalbą sutelkė į tris pagrindines vertybes – taiką, teisingumą bei susitaikinimą, – kurios, jo nuomone, įprasmina evangelinį idealą.

Kunigai turi ypatingą atsakomybę šių vertybių įgyvendinimui, todėl „kaip krikštolas, turi būti skaidrūs tame, ką celebruoja“, taip pat „būti pilnoje bendrystėje su savo vyskupu“ bei rodyti geranoriškumą savo brolių kunigų atžvilgiu, rodyti „gilų rūpinimąsi“ kiekvienu pakrikštytuoju, kiekvienu asmeniu. „Patys sekdami Kristaus pavyzdžiu, jūs niekada nepakeisite savosios kunigystės grožio būties kažkokia trumpalaike ir kartais nesveika tikrove, kurią šiuolaikinis mentalitetas stengiasi primesti kiekvienai kultūrai“, – kalbėjo Šventasis Tėvas dvasininkams. Du kartus savo trumpame kreipimesi juos pavadinęs „brangiais kunigais“, jis kvietė sielovadininkus niekada nenuvertinti jiems suteiktų „dieviškosios malonės neišmatuojamų turtų“ ir prasmingai juos išgyventi tarnaujant taikai, teisingumui ir susitaikinimui.

Vienuoliai ir vienuolės, savo pašvęstą gyvenimą paskyrę radikaliam Jėzaus sekimui, taip pat turi siekti, kad šis besąlyginis pasirinkimas vestų į neribojamą meilę artimui, – aiškino Benediktas XVI. Laisvai duoti neturto, klusnumo ir skaistumo įžadai kartu su Dievo ir jo Žodžio troškimu, turi skatinti tarnystę tiems, kurie dar neturi taikos, teisingumo ir susitaikinimo. „Ištikimai išgyventi evangeliniai patarimai perkeis jus į visuotinius brolius ir seseris visiems, jie taip pat padės jums ryžtingai žengti šventumo keliu“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis kvietė aktyvių ar kontempliacinių vienuolijų narius ir nares savąsias charizmas išgyventi atvirumo Bažnyčios visuotinumui (katalikiškumui) dvasioje ir gautomis malonėmis prisidėti prie darnios bažnytinės tarnystės visai žmonijai.

Šventumo logikos ir „namų bažnyčios“ reikšmė

Kreipdamasis į „brangius seminaristus“, Popiežius ragino stengtis, kad pasirengimo kunigystei laikas taptų tikra „Kristaus mokykla“ ir padėtų įgyti tas vertybes, kurios reikalingos sielovadai bei asmeniniam šventėjimui. „Be šventumo logikos kunigo tarnystė turi tik socialinę funkciją“, – pažymėjo Šventasis Tėvas, nurodydamas, jog dvasinio gyvenimo kokybė visiškai priklauso nuo asmeninio santykio su Dievu Jėzuje Kristuje. Pati žmogiškoji egzistencija susiduria su daugybe iššūkių, todėl kunigas, „jeigu jis nori būti patikimas taikos, teisingumo ir susitaikinimo liudytojas, turi būti nuolankus ir subalansuotas žmogus, tuo pat metu išmintingas ir kilniaširdis“. Popiežius Benediktas XVI nurodė, kad remdamasis savosios kunigystės 60 metų patyrimu, jis gali seminaristams patvirtinti, jog dėl rengimosi laikotarpiu sukauptų intelektualinių, dvasinių ir pastoracinių turtų jie niekada nesigailės.

Pagaliau, kalbėdamas pasauliečiams tikintiesiems ir priminęs, jog kasdieniuose darbuose jie yra pašaukti būti „žemės druska ir pasaulio šviesa“, Šventasis Tėvas ypač akcentavo, kad ši misija reikalauja pavyzdingumo šeimos gyvenime, kuris pagal Dievo planą turi būti grindžiamas krikščioniška santuoka. Šeima turi tapti tikra „namų bažnyčia“, kad sutuoktiniai ištikimu ir pavyzdingu asmeniniu gyvenimu su bendros maldos galia tikėjimą gebėtų perduoti savo vaikams. Tokiu būdu šeimose viešpataujant meilei ir atleidimui, jos esmingai gali prisidėti prie visos Bažnyčios stiprinimo, teisingumo ir taikos įtvirtinimo visuomenėje. Tarp kitų pasauliečių pašaukimų popiežius Benediktas XVI ypač atkreipė dėmesį į Bažnyčiai svarbią katechetų tarnystę, kuri yra tikrai misijinė esamose gyvenimo realijose ir absoliučiai būtina tikėjimo bei katalikiškojo mokymo sklaidai. Benine dabar darbuojasi daugiau kaip 11 tūkstančių katechetų ir jie šioje šalyje, kaip ir visoje Afrikoje, yra svarbiausi kunigų talkininkai evangelizavimo baruose.

Nuotraukos iš „L’Osservatore Romano“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija