Kultūros zona

2011 metai

Skaitykla

Lietuvos himno gimtinėje

Lina Eringienė

„Lietuvos himno gimtinės“ autorius Romas Treideris Gedimino Jokūbaičio nuotrauka

Bąlant plaukams kažkas vis šnabžda: neuždaryk praeities savyje, užrašyk ką žinai, surink ką dar žino kiti, išdalink savo ilgesį, savo jausmus, savo gimtinės matymą – per atskirus įvykius, nuotaikas ir įspūdžius. Svarbus ir atsakingas šis užsiėmimas, nors emocijos liejasi, ašaros spaudžia gomurį... Reikia skubėti dėl savęs ir kitų. Garsai, vaizdiniai, prisiminimų nuotrupos – Gimtinė. Viskas pinasi, bet viską reikia sudėlioti teisingai dar ir todėl, kad tai  –  ir Lietuvos himno gimtinė.

Visai neseniai Vilniuje gyvenantis, iš Kudirkos Naumiesčio kilęs inžinierius Romas Treideris visuomenei pristatė knygą-albumą „Lietuvos himno gimtinė“, kuris, anot Šiaulių universiteto profesorės Giedrės Čepaitienės, yra puiki dovana visiems, besidomintiems Lietuvos istorija.

R. Treideris – istorikas. Jo ir bendraminčių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje iškilo Vinco Kudirkos muziejus. Muziejaus fonduose, kaip ir miestelio mokyklos muziejuje, ne vienas eksponatas  – R. Treiderio dovana.

Knygos pristatymas, vykęs Šakių viešojoje bibliotekoje, tarsi nukėlė į tą laiką, kai dr. Vincas Kudirka anuometiniame Vladislavove, kuriame praleido paskutiniuosius gyvenimo metus, rašė „Tautišką giesmę“. Čia, Kudirkos Naumiestyje, prasidėjo „Tautiškos giesmės“ kelias. Leidinio skaitytojai išvys Prancūzijoje ir Vokietijoje XIX amžiaus pabaigoje išleistus Vladislavovo atvirukus. Dėmesį patraukia tuometinės turgaus aikštės vaizdas (1934 m. joje iškilo paminklas dr. Vincui Kudirkai), Tilto gatvė, kuria V. Kudirka eidavo į Meištų šilelį, Širvintos – Šešupės santaka, tiltas per Širvintą – pagrindinis kelias spausdinto lietuviško žodžio link. Antrasis knygos skyrius pasakoja būtent apie šį Mažosios Lietuvos miestą.

Autorius tarsi kviečia skaitytoją į rankraščio kelionę: stabtelėti prie Vladislavovo muitinės, pažvelgti į tiltą per Širvintą, pasiekti Širvintos miesto muitinę, paėjėti iki pašto, iš kurio rankraščiai „Varpui“ pasiekdavę Tilžę – garsiąją Oto Mauderodės spaustuvę, pažvelgti į jau atspausdintą „Tautiškos giesmės“ tekstą ir gaidas „Varpe“, ir vėl knygnešių takais grįžti atgal į Lietuvą.

Kiti knygos skyriai skirti su „Tautiška giesme“ susijusiems kultūros ženklams. Glaustai pasakojama V. Kudirkos antkapinio paminklo istorija, kuri iliustruota nuotraukomis. Skaitytoją sudomins ir Vinco Grybo sukurto paminklo Vincui Kudirkai, esančio miesto centre, istorija. Dar vienas su „Tautiškos giesmės“ autoriumi susijęs ir knygoje aptariamas objektas – Vinco Kudirkos tiltas. Skaitytojas susipažins su tilto per Šešupę istorija, jo vardo pakeitimu, skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtais tilto bareljefais. Vytauto Didžiojo paminklo Kudirkos Naumiestyje istorijai taip pat skirtas vienas knygos skyrius.

Rasime pasakojimų ir apie žymius naumiestiečius, V. Kudirkos bendradarbius ir jo idėjų, darbų tęsėjus – Joną Jablonskį, Juozą Bagdoną, Praną Mašiotą ir pirmąjį lietuvių sociologą, apgynusį daktaratą Sorbonoje, – Praną Dielininkaitį.

Apie knygą ir joje esančias istorijas su didžiausiu užsidegimu pasakojo pats autorius R. Treideris. Šis leidinys  –  tai jo dovana Lietuvai, gimtinei asmeninio jubiliejaus proga.

Patį autorių ir knygą išsamiai ir šiltai pristatė naumiestietė istorikė Irena Spranaitienė, o visi renginio dalyviai dar ir dar kartą vartydami knygą, kalbino autorių, klausinėjo, diskutavo.

Ak, kokie gražūs žmonės užaugo Kudirkos Naumiestyje.

Šakiai

© 2011 „XXI amžius“