2011 m. gruodžio 16 d.
Nr. 91
(1971)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Tas prakeiktas
lietuviškas
abejingumas...

Gimnazistai –
Jaunimo
maldos vakare

Šeimos poveikis vaiko
mokymuisi ir elgesiui

Mintys prenumeratos
belaukiant

Į kur slenka Europa?

Žibintų šviesoje
pasitikome Adventą

Adventas – džiugaus
laukimo metas

Laukiama šventė

Pradėti Palaimintojo
arkiv. Jurgio
Matulaičio metai

(Ne)kasdienė
rinkodara

Adventas kaip
santykio troškimas

Bažnyčiai reikia bijoti ne persekiojimo, bet nuodėmės

Mindaugas BUIKA

Švč. Mergelės Marijos statula
ant aukštos kolonos
Romos Ispanijos aikštėje

Popiežiaus mintys nekaltojo Prasidėjimo šventėje

Vėl svarbias Bažnyčios teologinio ir socialinio mokymo nuostatas popiežius Benediktas XVI priminė ir išvystė savo pasisakymuose didžiosios Dievo Motinos šventės, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, apeigose. Tą ypatingo liturginio minėjimo dieną, gruodžio 8-ąją, kuri Advento dvasioje Italijoje ir daugelyje katalikiškų šalių yra kaip valstybinė šventė, Šventasis Tėvas nuvyko į Ispanijos aikštę padėti baltų rožių puokštę prie Švč. Mergelės Marijos statulos, iškeltos ant aukštos kolonos, stovinčios įspūdingų architektūrinių laiptų papėdėje. Ši kolona su statula, kaip Ispanijos dovana Romai, buvo pastatyta netrukus po popiežiaus Pijaus IX 1854 metais paskelbtos dogmos, patvirtinančios tikėjimo į Nekaltąjį Prasidėjimą tikrumą.


Susitapatinimo stebuklas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Tai, kad Dievas tampa žmogumi, yra milžiniškas įvykis. Ne persirengia žmogumi, ne kurį laiką vaidina tam tikrą vaidmenį istorijoje, o iš tikrųjų yra žmogus ir galiausiai išskėtęs rankas ant kryžiaus tampa atvira erdve, į kurią galima įžengti“, – rašė popiežius Benediktas XVI. Prie šių žodžių galima pridurti, kad Dievo Sūnaus įsikūnijimas ne tik žmonijai yra stulbinantis dalykas, bet ir pačiai Švč. Trejybei tai buvo naujus kūrybinės meilės horizontus brėžiantis įvykis.


Vyskupai  susitiko su Prezidente

Lietuvos vyskupai sveikinasi
su prezidente Dalia Grybauskaite
Džojos Gundos Barysaitės
(president.lt) nuotrauka

Kaip pranešė Vyskupų Konferencijos sekretoriatas, gruodžio 12 dieną, pirmadienį, Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Gintaras Grušas, Jonas Kauneckas, Juozas Matulaitis, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Jonas Ivanauskas. Posėdyje dalyvavo ir sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi.


Pirmoji Laisvės premija – S. Kovaliovui

Sergejus Kovaliovas

Pirmąją Laisvės premiją antradienį Seimas skyrė buvusiam Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui. Už tai balsavo 96 Seimo nariai, prieš – vienas, susilaikė penki parlamentarai. S. Kovaliovas Laisvės premijos laureatu išrinktas iš keturių kandidatų. Be jo dar siūlyti buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Laisvės kovotojas, ilgametis Rusijos lagerių kalinys mons. Alfonsas Svarinskas ir buvęs disidentas spaustuvės „ab“ įkūrėjas Vytautas Andziulis. S. Kovaliovo kandidatūra laimėjo todėl, kad ją Laisvės premijų komisijai teikė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, Užsienio reikalų ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, buvusi tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėja sesuo Nijolė Sadūnaitė.


Garbingas jubiliejus

Romoje paminėtas prel. Kazimiero Dobrovolskio 100-metis

Kun. Linas Baltrušaitis

Jubiliatas prel. Kazimieras
Dobrovolskis ir jo pasveikinti
atvykusieji Popiežiškosios Lietuvių
Šv. Kazimiero kolegijos
archyvo nuotrauka

Lapkričio 25 dieną, penktadienį, Popiežiškojoje Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje vyko iškilmė, kurioje kolegijos bendruomenė su būriu svečių, kartu su savo šimtąjį gimtadienį švenčiančiu prelatu Kazimieru Dobrovolskiu, šventė ir Dievui dėkojo už visa tai, ką Dievas nuveikė jo gyvenime.

Šventė prasidėjo šv. Mišių auka, kuriai vadovavo ir Dievo žodžiu dalijosi Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pradėdamas Eucharistijos šventimą kardinolas kvietė dėkoti Dievui už prelatą Kazimierą, už visa, ką jis gavo, ką per jį Dievas nuveikė kitų žmonių gyvenimuose. Vilniaus arkivyskupas pasidalijo patirtimi ir prisiminė savo pirmuosius žingsnius Romoje bei santykį su tuo metu kolegijos ūkiui Tivolyje vadovavusiu kunigu Kazimieru. Jam tai buvo lietuviško, gero, praktiško ir nuoširdaus kaimo klebono pavyzdys: stropus, darbštus, nuolat besidalijantis tuo, ką turi, ir priimantis kiekvieną. Jis nelaukdavo padėkos, bet, kol sveikata leido, darbavosi ten, kur jo reikėjo. Kol galėjo, tarnavo Tivolio parapijoje ir buvo tikras bei ištikimas kunigas. Kardinolas pasidžiaugė prelato Kazimiero ištikimybe ir tvirtumu, linkėjo jubiliatui stiprybės ir sveikatos, kad Viešpats ir toliau būtų gyvenimo viltis ir stiprybė.


Globos idėjai – 20 metų

Jurgita ŠEŠTOKAITĖ

Paminklinis akmuo –
padėkos simbolis Brešijos
vyskupystės „Caritui“

Šeštajame Marijampolė–Kalvarija kelio kilometre, Aviklų kaime, savo tėvų žemėje, šviesios atminties monsinjoras Vytautas Kazlauskas pagal unikalų Vakarų Europos modelį įkūrė vaikų globos namus. 1991 m. vasarą Marijampolės vaiko tėviškės namų kaimelio maketas stovėjo ant monsinjoro darbo stalo. Dabar čia – 14 namų, kaimelyje nuolat gyvena 100 vaikų, kurių auklėjimu rūpinasi 40 darbuotojų, iš jų – 10 mamų-socialinių darbuotojų, nuolat gyvenančių kartu su vaikais, 10 tetų-socialinių darbuotojų – padėjėjų.


Ekonominės ekonomistų bėdos

Linas ŠALNA

Tuo laiku, kai į skolas įklimpusioje Graikijoje net nebandoma naujais mokesčiais apmokestinti didžiąją gyventojų dalį ir taip susirinkti papildomų pinigų, juo labiau pensininkų nurėžtomis pensijomis gelbėti valstybę, Lietuvoje vyksta batalijos, kaip, ką ir kokiais mokesčiais apkrauti ar atimti pensijas, ypač iš savo gyvenamojo būsto išlaikyti neišgalinčių, todėl dirbančių pensininkų. Gruodžio pradžioje, kaip tik prasidėjus ramybei kviečiančiam Adventui, įsižiebė kova tarp dviejų valdančiosios koalicijos partnerių – TS-LKD ir dviejų atspalvių liberaliųjų partijų vadų. Paaiškėjus, kad ilgai triūsusi finansų ministrė valstybės biudžete apsiskaičiavo net milijardu litų, ji ėmėsi dėlioti, iš kur paimti tiek pinigų, juolab, kad jų trūksta ne tik mokytojams ar gaisrininkams (kuriuos galima nesunkiai „paliuosuoti“), bet ir Seimo bei Vyriausybės narių kelionėms apmokėti (nuo šiemet jau išleistų 34 mln. litų iki kitąmet planuojamų 54 mln. litų). Premjero A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sugalvojo išeitį – vėl būtina didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip iš žmonių nepastebimai atimant dar daugiau pinigų perkant būtiniausias prekes. Vyriausybės narys liberalas E. Masiulis užprotestavo: PVM didinti negalima, atstatyti galima tik pusę jau dvejus metus sumažinto pensijų dydžio. Tačiau tam drąsiai pasipriešino, reikia pripažinti, TS-LKD frakcija kartu su Seimo pirmininke Irena Degutiene – nukirptas ir atstatyti pažadėtas pensijas grąžinti būtina. Reikia įvesti naujus prabangos mokesčius prabangiems namams, galingiems automobiliams, jachtoms, lėktuvams, taip pat didelių indėlių palūkanoms ir kt. Liberalai, aišku, ir vėl tam nepritarė, esą negalima „skriausti“ daug užsidirbti norinčio ir mokančio jauno žmogaus, kitaip tik padidinsime emigraciją. TS-LKD vis dėlto liberalų šantažui nenusileido ir premjeras pensijų sumažinimo „nepratęsė“, bet pasiūlė įvesti minėtus mokesčius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija