Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pirmoji Laisvės premija – S. Kovaliovui

Sergejus Kovaliovas

Pirmąją Laisvės premiją antradienį Seimas skyrė buvusiam Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui. Už tai balsavo 96 Seimo nariai, prieš – vienas, susilaikė penki parlamentarai. S. Kovaliovas Laisvės premijos laureatu išrinktas iš keturių kandidatų. Be jo dar siūlyti buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Laisvės kovotojas, ilgametis Rusijos lagerių kalinys mons. Alfonsas Svarinskas ir buvęs disidentas spaustuvės „ab“ įkūrėjas Vytautas Andziulis. S. Kovaliovo kandidatūra laimėjo todėl, kad ją Laisvės premijų komisijai teikė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, Užsienio reikalų ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, buvusi tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėja sesuo Nijolė Sadūnaitė.

S. Kovaliovas gimė 1932 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius „Einamųjų įvykių kronika“, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1974 metais S. Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje. S. Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą „Memorialas“, skirtą Sovietų sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie Tarptautinio amnestijos („Amnesty International“) padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo „Glasnost“ („Viešumas“) įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją „Rusijos pasirinkimas“ (dabar – „Demokratinis Rusijos pasirinkimas“). 1995 ir 1996 metais S. Kovaliovas nominuotas Nobelio taikos premijai.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė šių metų rugsėjį. Ji bus teikiama Rytų bei Vidurio Europos žmogaus teisių gynėjams, kovotojams už laisvę. Laureatai gaus 5 tūkst. eurų ekvivalento litais dydžio (17,25 tūkst. litų) premiją. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą bei suverenitetą. Laisvės premija S. Kovaliovui bus įteikta kitų metų sausio 13-ąją, minint tragiškus įvykius Vilniuje. Laureatas bus kviečiamas atvykti į iškilmingą Sausio įvykių

© 2011 „XXI amžius“