Kultūros zona

2011 metai

Skaitykla

Knygos apie diplomatą ir medikų gyvenimą

Bronius VERTELKA

Knygų autorei Joanai Vigai Čiplytei (dešinėje) įteikiamos gėlės

Lapkričio 22-ąją Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kniaudiškių filiale pristatytos istorikės Joanos Vigos Čiplytės knygos „Prasmingas medikų gyvenimas“ ir „Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė“ (iš viso panevėžietė yra parašiusi ir išleidusi  20 knygų).

„Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė“– tai pirmoji, išsami knyga apie Lietuvos diplomatą Petrą Mačiulį, kilusį nuo Rokiškio. Skaityti, rašyti ir skaičiuoti jis mokėsi pas Panemunėlio krašto šviesuolį kun. Joną Katelę. Mokslą tęsė Šiaulių gimnazijoje, o baigė Kauno „Saulės“ gimnaziją. Įstojo į Romos karališkojo universiteto teisės fakultetą. Parašė disertaciją „Italijos žemės reformos klausimas“ ir gavo teisės mokslų daktaro laipsnį. Dirbo diplomatinį darbą Italijoje, Čekoslovakijoje, Brazilijoje. Didžiausiuose šios šalies miestuose įkūrė  keturias lietuviškas mokyklas. Būdamas įžvalgaus proto, P. Mačiulis užkirto kelią stambiai aferai, kuria norėta Lietuvos sentikius iškeldinti į Braziliją.

P. Mačiulis dalyvavo sprendžiant tragišką Lietuvos likimą 1940 metais. Apie tai jis  rašė 1962 metais JAV išleistoje knygoje „Trys ultimatumai“.

Knyga „Prasmingas medikų gyvenimas“ pasakoja apie pirmomis karo dienomis Panevėžyje nužudytus chirurgus Juozą Žemgulį, Stanislovą Mačiulį (diplomato Petro Mačiulio brolį), Antaną Gudonį ir medicinos seserį Ziną Kanevičienę.  Jiems atminti 1943 metais skulptorius Bernardas Bučas pastatė paminklą. Sovietiniais metais jis buvo užkastas žemėje ir atstatytas tik 1988-aisiais. Kodėl ant paminklo yra chirurgų, bet nėra med. sesers pavardės, iki šių dienų yra mįslė. Istoriko A. Anušausko knygoje Panevėžio kankiniai tik paminėti. Apie medikų žūtį yra sukurtas dokumentinis videofilmas, tačiau tik jo kopiją pavyko gauti J. V. Čiplytei.

Nužudyti Panevėžio medikai tikrai verti didesnės pagarbos. 2000 metų gegužės 7 dieną popiežius Jonas Paulius II, Romoje melsdamasis už XX amžiaus tikėjimo kankinius, paminėjo ir S. Mačiulio pavardę. Panevėžio apskrities ligoninę jis pavertė modernia gydymo įstaiga. Chirurgas mokėjo keletą kalbų, važinėjo stažuotis į užsienį. Iš Žemaitijos kilęs Juozas Žemgulys leido pirmąjį Lietuvoje žurnalą „Medicina“. Iš nukankintų chirurgų jauniausias buvo rokiškietis Antanas Gudonis, baigęs Vytauto Didžiojo universitetą. Vedė medicinos seserį, susilaukė sūnaus. Jis tėvo neteko būdamas 3 mėnesių. Dabar A. Gudonis gyvena Kaune.

Lydint žuvusiųjų palaikus į Ramygalos gatvės kapines,  šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė vyskupas Kazimieras Paltarokas. Už tai, kad nukankintus medikus fotografavo, Jonas Žitkus-Žitkevičius sovietmečiu gavo 10 metų lagerio.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“