2011 m. gruodžio 28 d.
Nr. 94
(1974)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Kaip buvo kuriama
pirmoji Lietuvos
Respublika

Kalėdinė paguoda kaliniams

Popiežiaus XVI vizitas į Rebibbia kalėjimą

Mindaugas BUIKA

Šventąjį Tėvą džiugiai
suitinka kalėjimo įnamiai

Dievo meilė skirta visiems

Rodydamas labdaringos veiklos, gailestingumo darbų kenčiančiam artimui pavyzdį, popiežius Benediktas XVI prieš didžiąsias tikėjimo šventes, tokias, kaip Kalėdos, ar netrukus po jų, paprastai aplanko ligonines, vargšų valgyklas, benamių prieglaudas. Šį kartą prieškalėdiniam pastoraciniam vizitui jis pasirinko didžiausią Romos Rebibbia kalėjimą, į kurį, lydimas Italijos teisingumo ministrės Paulos Severino, buvo nuvykęs gruodžio 18 dieną, paskutinį sekmadienį prieš Jėzaus Gimimo iškilmingą šventimą. Gana emocingame susitikime su keliais šimtais kalinių, vykusiame kalėjimo teritorijoje esančioje bažnyčioje, dedikuotoje „Tėve mūsų“ maldai, Šventasis Tėvas išklausė jų liudijimų, atsakinėjo į klausimus, pats pasakė kalbą. Renginyje taip pat dalyvavo kalėjimo kapelionai kunigai Pieras Sandras Sprianas ir Robertas Guarnieris, apsaugos tarnybos darbuotojai savanoriai, administracijos vadovai ir Popiežiaus vikaras Romai kardinolas Agostinas Valinis.


Atsisveikinimas

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai! Jūsų rankose – paskutinis šių metų trečiadienio numeris. Ir ne tik šių metų – tai išvis paskutinis trečiadienio numeris, nes nuo 2012 metų trečiadieniais „XXI amžius“ jau nebeišeis. Dėl susiklosčiusių aplinkybių galėsime leisti tik vieną savaitinį numerį – penktadieniais. Beveik dvidešimt metų ėjęs trečiadienio numeris, nuo 4 puslapių plėtęsis iki 16 psl., o 2001 metais pasiekęs net 20 psl. apimtį, vėliau turėjo mažėti ir 2009 metais dėl patirtų nuostolių nuo įvestos mokesčių suirutės sumažino savo apimtį perpus. Mums buvo ypač sunkūs paskutiniai treji metai. Tiesą sakant, negalime nepritarti šiame numeryje spausdinamo vieno žinomo žurnalisto mintims, kad 2008 metais į valdžią atėjusi konservatorių valdžia nusprendė sunaikinti lietuvišką spaudą, lietuvišką laikraštį. Kuo valdžia motyvavo tokį sprendimą, sunku pasakyti – visokie politikų žodžiai dažnai būna labai apgaulingi ir melagingi, netikri, vienąkart sakomi vienaip, kitąkart kitaip. Tuoj po 2008 metų Seimo rinkimų viena iš TS-LKD vadovių atvirai pareiškė: jokia spauda mums nereikalinga, nes ji mums kenkia. Keistai skambėjo tie žodžiai – jie buvo pasakyti su dideliu pykčiu. Bet gal tokie politikai savotiškai tik patvirtino savo požiūrį –  dar iki rinkimų, 2007 metais, patyrėme, kad „XXI amžius“ jų „nedomina“ ir jokio bendradarbiavimo tikėtis nereikėtų. Tai aiškiai pamatėme iš tų vadovų veiksmų, sekusių po laimėtų rinkimų. Tuoj po TS-LKD laimėjimo Seimo rinkimuose ir naujų beveik penkis kartus padidintų spaudai mokesčių bei drastiškai sumažėjus mūsų pajamoms (patyrėme didelę įsiskolinimo sumą), turėjome nutraukti mūsų leidžiamo laikraščio vaikams „Kregždutė“ leidybą. Mokesčiams augant ir didėjant mūsų įsiskolinimams (kurie greitai išaugo iki 150 tūkst. litų per metus), netrukus vėliau buvome priversti sumažinti kultūrinio visuomeninio trečiadienio numerio, turinčio beveik dvigubai mažiau prenumeratorių, apimtį. Dabar štai nemažėjant mūsų finansinėms bėdoms, esame priversti visiškai nutraukti trečiadienio numerio leidybą. Iš pradžių dar kreipėmės į „XXI amžiaus“ skaitytojus, prašydami nedidelių, gal 3–6 mėnesių prenumeratos dydžio aukų – taip būtume galėję kompensuoti praradimus dėl mokesčių „reformos“ ir mūsų atžvilgiu beveik 15 metų vykdomos diskriminacinės Spaudos rėmimo fondo politikos pasekmes. Tačiau sulaukėme tik nedidelio atsiliepusiųjų skaičiaus. Jie paaukojo pagal savo išgales sumas, už kurias jiems nuoširdžiai dėkojame. Turėdami didelius įsiskolinimus, iš tiesų galvojome visiškai nutraukti „XXI amžiaus“ leidybą, bet tik siekdami pateisinti mums duotą mūsų skaitytojų ir mūsų pastangas gerbiančių žmonių pasitikėjimą, matėme, kad negalime nutraukti „XXI amžiaus“ leidimo. Todėl nutarėme visomis išgalėmis leisti bent penktadienio numerį, į kurį planuojame talpinti svarbesnę trečiadienio numerio medžiagą, taip pat ir kai kuriuos priedus.


Grasinimai yra skystablauzdžių ginklas kitiems skystablauzdžiams gąsdinti

Žurnalistas Rimvydas Valatka

Nūnai Lietuvoje tapo įprasta ir galbūt net madinga kritikuoti žurnalistus, leidinių savininkus, esą šie ir tokie, ir anokie. Priekaištų pažeriama pačių įvairiausių: neobjektyvūs, tendencingi, vaikosi vien pelno, linkę parsiduoti abejotinos reputacijos verslininkams, net svetimoms valstybėms, praradę visuomeniškumo, patriotiškumo jausmus. Klausantis tokių svarstymų vis dažniau į galvą šauna mintis: o gal šiandieninė lietuviškoji žiniasklaida negali būti kitokia, nes ji įstumta į labai sudėtingas finansines sąlygas? Kaip iš tiesų turėtų klostytis mūsų žiniasklaidos ir politikų, visuomenės, teismų santykiai?


Tėvynę mylėjęs labiau negu pats save

Knygnešio, varpininkų judėjimo dalyvio, teisininko Motiejaus Čepo 145-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Motiejus Čepas

Tėvynės meilė – žodžiais nenusakomas ir niekuo nepamatuojamas jausmas. Ji XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje turėjo ypač didelę reikšmę tiems, kurie sunkios carinės priespaudos sąlygomis pavergtai tėvynei nešė viltį ir draudžiamą lietuvišką žodį, neprarado vilties matyti savo tėvynę atgimusią ir savarankišką, tokią, kurioje būtų gera gyventi visiems. Kalbant apie tėvynės mylėtojus, reikėtų prisiminti knygnešį, varpininkų judėjimo dalyvį, teisininką Motiejų Čepą, nuo kurio gimimo jau prabėgo 145 metai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija