2011 m. gruodžio 30 d.
Nr. 95
(1975)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Meilė, nugalinti blogį

Šiaulių vyskupo kalėdinis sveikinimas

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!

Šiandien visų mūsų žvilgsniai krypsta į prakartėlėje gulintį Kūdikį, kuris ateina į žemę kaip meilės Dievas, trokštantis nugalėti blogį, taip giliai įsišaknijusį mūsų širdyse.

Mus visus be galo mylintis Dievas, matydamas mūsų klaidas, kaip mažas kūdikis beldžiasi į mūsų sąžines, norėdamas visiems priminti, jog tik Jį priėmę ir pamilę, galėsime tapti laimingais žemės keleiviais, kuriančiais meilės ir tiesos karalystę žemėje.

Ką tai reiškia – pamilti šį mažąjį Kūdikėlį? Pamilti šį Kūdikėlį reiškia tikėjimo akimis atpažinti mus mylintį dangaus Tėvą, kuris siunčia į žemę savo Sūnų, „kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16b). Į šį Dievo rūpestį su nepaprastu uolumu ir kupinu meilės gyvenimu atsiliepė palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kurio metus paskelbė Lietuvos vyskupai ir kurio iškilią asmenybę savo vyskupijoje pradėjome minėti gruodžio 8 dieną.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio herbe įrašytas šūkis: „Nugalėk blogį gerumu.“ Ši mintis paimta iš šv. apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Rom 12, 21).

Jurgis Matulaitis viename savo laiške rašo: „O man rodos, kad ypač su tais, kurie kuo nors yra uždrėskę mūsų savimeilę, reik kuo mandagiausiai pasielgti.“ Kalbėdamas Marijonų naujokyne Fribūre, jis sakė: „Mes gyvenime rūpinamės laikytis to Šv. Rašto dėsnio nugalėk pikta gerumu. Jei kas mus pažeidžia, jei išgirstame ką nors mums kenkiant, mus apkalbant ir t. t., kiek galėdami stenkimės tokiam žmogui už bloga geru atsimokėti arba bent jo kokias geras puses aikštėn iškelti, už ką nors gero jį pagirti ar bent pasimelsti.“

Brangūs tikintieji! Šios palaimintojo Jurgio Matulaičio mintys, spinduliuojančios meile ir gerumu, ypač reikalingos šių dienų Lietuvos žmogui. Mums reikia gerai suprasti, kad visas blogis kyla iš mūsų laisvos valios nusikreipimo prieš Dievo valią. Juk valia, pasirinkimas ir veiksmas kyla iš mąstymo. Jei mūsų mąstymas atitinka Dievo valią, tai mūsų sprendimai atneš ramybę ir džiaugsmą. O jei mes nesutiksime su Dievo troškimais ir meilės planu, tai į mūsų gyvenimą įžengs blogis ir nuodėmė. Įžengus į mūsų gyvenimą nuodėmei, mus aplankys liūdesys ir nusivylimas.

Šv. Tomas Akvinietis aiškina: „Kai ateina liūdesys, žmogus pasisuka į kitus dalykus, suteikiančius malonumą: taip neaptinkantys džiaugsmo dvasiniuose dalykuose pasisuka į kūno malonumus.“ Tačiau ir čia, toliau aiškina šv. Tomas, „slegiantis liūdesys taip prislegia žmogaus mintis, kad šis nieko nebenori daryti.“ Ir kodėl gi mes nuobodžiaujame? Kodėl visuomenė, pavergusi gamtą technologijomis ir pavertusi pasaulį milžinišku pramogų fabriku, šiandien taip dažnai serga depresijos liga?

Atsakymas akivaizdus. Vienintelis dalykas, kuris niekada nenusibosta, yra Dievas – amžinoji meilė. Jei Dievas mums nuobodus, tai viskas nuobodu. Šv. Augustinas sako: „Turintis Dievą turi viską, turintis viską, išskyrus Dievą, neturi nieko, o turintis Dievą ir visa kita neturi daugiau negu turintis tik Dievą.“

Šiuolaikinis žmogus nejaučia gyvenimo džiaugsmo dėl to, kad Dievas jam yra miręs. Niekas žemėje jam negali atstoti mirusio dangaus Tėvo meilės ir gerumo, nes visi žemiškieji stabai greit nusibosta.

Šv. Augustinas viename savo pamokslų sako: „Įsivaizduokime, kad gimęs Kūdikis ateina pas mus į žemę ir pasiūlo žmonėms tokį sandėrį. Jis jums suteiks visa, ką tik galėtumėte įsivaizduoti šiame ir būsimajame gyvenime. Jums nebebus nieko neįmanoma ar uždrausta. Net nuodėmės nebebus. Ko tik panorėsite, visa bus jūsų. Jums reikės atsisakyti tik vienintelio dalyko ir amžinai neberegėti Dievo veido.“

Jei jūsų širdis sudrebėjo, pagalvokime: ar verta dėl nuodėmės prarasti amžinąją Dievo meilę, Jo regėjimą ir susitikimą su savo artimaisiais nesibaigiančio gyvenimo džiaugsme? Brangieji, Dievas jau atidavė mums save per nuostabaus pasaulio sukūrimą ir gimimą Betliejaus tvartelyje. O ar mes sugebėsime savo gyvenimą patikėti gimusiam Kūdikiui – amžinajai Meilei? Ar sugebėsime priimti Jo meilę? Ar įsileisime Jo meilę į savo širdis, į savo šeimas ir į visuomenės gyvenimo labirintus?

Brangūs broliai ir seserys! Pamilkime Kūdikėlį Jėzų. Juk jis ateina, „kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10). Negana to: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).

Džiaugsmingų Šventų Kalėdų ir ramybės bei meilės kupinų 2012 metų visiems nuoširdžiai linki jus visus mylintis ir už jus besimeldžiantis

Šiaulių vyskupas
Eugenijus BARTULIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija