|
Kalėdų slėpinys mus kviečia surasti gyvąjį Kristų
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai kalėdinis laiškas
Brangūs broliai ir seserys Kristuje, lietuviai Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos bei Australijos žemynuose!
Jie nuskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį
Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta (Luko 2, 1617, 20).
Kalėdų ryto šv. Mišių skaitinio ištrauka iš Luko Evangelijos: piemenėliams angelas nurodė, kur rasti ir kaip atpažinti gimusįjį Išganytoją. Kalėdų geroji žinia prasidėjo su paprastais piemenėliais, kurie pasiryžo ieškoti ir radę įtikėjo, jog kūdikėlis tikrai Mesijas Viešpats. Grįžę namo garbindami ir šlovindami Viešpatį, jie savo liudijimu patyrė gyvą ryšį su Dievu.
Mes skaitome, ypač Evangelijose ir Jo pamokymuose, kad Jėzus yra tas, kuris mūsų kantriai laukia. O ko Jis iš mūsų reikalauja? Kad atsilieptume ir įgyvendintume savo krikščionišką tikėjimą religiniais veiksmais, bendruomeninėmis maldomis, aukomis, apeigomis ir gyvu įsijungimu į bažnytinį gyvenimą. Kalėdų slėpinys mus kviečia surasti gyvąjį Kristų ir Jį priimti savo gyvenime, savo namuose, šeimoje, parapijoje, bendruomenėje, gerbdami Jį ne kaip idėją arba jausmą, bet šlovindami Jo dieviškąsias savybes gailestingumą ir visagalybę.
Palaimintasis Jurgis Matulaitis rašė savo dienoraštyje Užrašuose, kad Krikščionys gerbia Dievą ne tik kaip Jo kūriniai ar tarnai, bet ypač kaip Jo vaikai
Praėjusių metų vasario mėnesį man teko aplankyti lietuvius kalinius tolimame Limos mieste Peru, kur kalėjimo patalpose šventėme Susitaikymo sakramentą ir šv. Mišias. Buvo įspūdinga matyti, kad ir tokiomis sąlygomis kaliniai nepraradę vilties, bet ja tikėdami ieško Dievo.
Žmogaus širdis, suradusi Dievo gailestingumą, tampa pajėgi gailestingumą dovanoti kitiems. Didžiausia ir brangiausia dovana, kai mes galime parodyti atlaidumą ir suteikti vilties tiems, kurie skurdžiai gyvena, apleistiesiems, nelaimės ištiktiesiems bei ligoniams. Jėzus sako: Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo (Mt 5, 7).
Švč. Mergelė Marija, priimdama dieviškos motinystės Malonę, pripažino savo maldoje Magnificat: Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu savo Gelbėtoju (Luko 1, 47). Kaip ir tie piemenėliai iš praeities, ieškokime Kristaus ir Jį atradę priimkime savo kalėdinėje šventėje Jį garbindami ir šlovindami.
Nuoširždiai dėkoju visiems, kurie Užsienio lietuvių katalikų sielovados darbus paremia žodžiu bei aukomis.
Jėzaus gailestingumo dvasia telydi Jus 2012-aisiais. Linkiu palaimintų ir džiugių švenčių!
Prelatas Edmundas J. Putrimas
© 2011 XXI amžius
|