Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

„Šviesos angelai“

Ugnė Kraulaidytė,

menotyrininkė

Skulptorius Liudvikas Ivaškevičius

Liudviko Ivaškevičiaus medžio skulptūros (iš kairės): Apokalipsės angelas, Kviečiantis angelas, Angelas su nukritusiais sparnais ir Šv. Petras

„Angelų meistras“ – tokiu vardu dar žinomas kaunietis menininkas Liudvikas Ivaškevičius. Jo rankose seno medžio gabalai įgauna naują gyvybę, tampa angelų ir šventųjų figūromis, bareljefais, kryžiais ir koplytstulpiais. Viskas prasidėjo prieš daugelį metų nuo medinio rūpintojėlio: „Vaikystėje paslapčia piešdavau tėvų svečius, užaugęs kopijuodavau dailininkų kūrinius, tačiau apie tapimą menininku, o juo labiau skulptoriumi, negalvojau. Kartą sumaniau nusidrožti rūpintojėlį. Nuėjau į mišką, išsipjoviau sudžiūvusią beržo šaką ir padariau skulptūrą. Gal ir nebuvo labai vykusi, bet pajutau, kad galiu drožti. Paskui sekė antra, trečia, ketvirta, kol galiausiai nusprendžiau atsidėti vien šiai veiklai. Teigiamas profesionalių menininkų įvertinimas dar labiau padrąsino,“ – prisipažįsta skulptorius. 1996-aisiais „Archyvo“ galerijoje Kaune meno mylėtojams buvo pirmąsyk pristatyti autoriaus darbai. 1998 metais Panevėžyje įvyko pirmoji personalinė paroda. Šiuo metu jo parodų kraitėje – maždaug šešios dešimtys ekspozicijų Lietuvoje bei užsienyje (svarbiausios – 2010 metais Latvijoje veikusi paroda „Šviesa, kuri nušviečia kiekvieną sielą“ bei 2006 metų kalėdinė paroda Danijoje).

L. Ivaškevičius beveik metus gyveno Danijoje, ten kūrė, mokėsi ir rengė parodas. Skulptorius yra menininkų grupės „Archyvas“ narys. Šią grupę sudaro skirtingų sričių (skulptūros, keramikos ir fotografijos) meno atstovai, kurie domisi baltiškąja kultūra, etnologija bei krikščioniškosiomis vertybėmis. L. Ivaškevičius jau kelerius metus aktyviai dalyvauja katalikų dailininkų parodoje „Gloria Deo“.

Svarbiausia šio menininko užduotis – išlikti kitonišku, nuolat ieškoti naujų kūrybinių sprendimų. Todėl kiekviena jo skulptūra yra unikali ir turi individualią istoriją. Skulptorius jautrus ir pasirinktiems motyvams, ir medžiagai. Jis nelinkęs skubėti – laukia, kol turimas medžio gabalas pats prakalbės, kuo galįs būti. Menininkas ypač vertina seną medį, atidžiai apžiūri įtrūkimus, natūralią faktūrą, užsilikusias vinis ir grandines, ir panaudoja šias žymes kaip išraiškos priemonę. Jo darbuose organiškai persipina žmogaus rankų darbas ir gamtiškoji autentika – sutrūkęs kamienas perauga į liemenį, skulptoriaus rankos apnuogina sparnus, ir taip išsirita senos koplyčios angelas.

Gruodžio 11 dieną Seinuose (Lenkija), „Lietuvių namuose“, adventinio vakaro metu atidaryta L. Ivaškevičiaus skulptūrų paroda „Šviesos angelai“, kurią surengė galerija „Aukso pjūvis“. Paroda veiks iki 2012 metų balandžio.

© 2012 „XXI amžius“