Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Žygis prie Kazimieraičio žeminės

Rūta Averkienė

Naktinio žygio dalyviai. Autorės nuotrauka

Sausio 13-osios išvakarėse, kaip ir kasmet, suorganizuota prasminga akcija – naktinis žygis prie vieno iš Pietų Lietuvos partizanų vadų, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žeminės, esančios šalia Rudnelės kaimo. Šį žygį kasmet organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai, prie jų prisijungia mokiniai, jaunimas ir visi tie, kas nori pagerbti pokario laisvės kovų dalyvius.

Šiųmetiniame naktiniame žygyje dalyvavo dvidešimt penki žygeiviai: Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Varėnos skyriaus, klubo „Juostandis“ bei speleoklubo „Aenigma“ nariai, pavieniai žygeiviai. Žygio koordinatorius – Parko darbuotojas Romas Norkūnas.

Žygeiviai, Sausio 13-osios aukas pagerbę prie Marcinkonių koplytstulpio, naktinę kelionę pradėjo nuo Dzūkijos nacionalinio parko Čepkelių rezervato direkcijos. Žygio maršrutas – iki Rudnelės kaimo ir žeminės, kurios žymės dar yra išlikusios. Prie žeminės žygeiviai uždegė žvakutes, laužo šviesoje dainavo partizanų dainas, prisiminė pokario Dzūkijos ir šių apylinkių įvykius.

Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis karo pabaigoje dirbo Kabelių girininkijoje. 1945 metų gegužės mėn., dar gyvendamas legaliai, įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė pirmus direktyvinius dokumentus. Į mišką pasitraukė 1945 metų birželį. Kūrė organizacines struktūras, prijungė prie Dzūkų grupės Merkinės batalioną, suformavo Merkio rinktinę. Parengė svarbius partizanų judėjimo dokumentus, karo lauko teismo ir partizanų apdovanojimo nuostatus. Kazimieraitis taip pat išleido įsakymą dėl partizanų kovų istorijos rašymo, be to, pats J. Vitkus rašė Dzūkų grupės štabo dienoraštį, kuriame stengėsi tiksliai fiksuoti visus reikšmingesnius įvykius. Jo iniciatyva 1945 metais buvo pradėtas leisti „Laisvės varpo“ laikraštis.

Iš pradžių Kazimieraitį globojo kabeliškiai, vėliau jo vadavietė buvo netoli Rudnelės kaimo, dar vėliau – už Merkio, šalia Lankininkų kaimo ir Kasčiūnuose. Paskutinė partizanų vadavietė buvo Žaliamiškyje, šalia Vilkiautinio kaimo. Čia 1946 metų liepos 2 d. Kazimieraitis žuvo.

Įdomios istorijos peripetijos. 1946 metų sausio 12 dieną buvo užpulti šioje vadavietėje, šalia Rudnelės, buvę partizanai. Tuomet čia žuvo vienas partizanas iš Rudnelės kaimo – Jonas Kraulelis-Ėglis. Tądien čia buvo viena auka vardan Lietuvos laisvės, o po 45 metų kruvinais sausio įvykiais laisvės kovų aidas atsikartojo Vilniuje.

Šiemetinio patriotinio žygio dalyviai įveikė daugiau kaip dvidešimt kilometrų. Nors kelionę sunkino lietus, tačiau sakė nepavargę – juk keliavo vedami prasmingo tikslo.

© 2012 „XXI amžius“