2012 m. sausio 27 d.    
Nr. 4
(1979)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Dėl teroristinių gaujų

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucija

Vilniaus Sąjūdžiui vertinant praėjusius Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metus, atsižvelgiant į bolševikinės propagandos gajumą, kelia susirūpinimą tai, kad buvusių, vadinamųjų „sovietinių partizanų“ nusikaltimai fiksuojami tik mokslinėse publikacijose, o kai kurie teroristinių akcijų dalyviai iki šiol nebaudžiami skelbia Lietuvą šmeižiančias publikacijas. Labai svarbu, kad dabartinė ir ateities kartos nesietų teroristų su garbingu Lietuvos partizano vardu. Vadinamieji „sovietiniai partizanai“ niekada nesiekė atkurti Lietuvos nepriklausomybės.

1940 metais bolševikinės SSSR okupuotoje Lietuvoje remiantis VKP(b) politinio biuro, SSRS Komisarų tarybos direktyvomis ir nurodymais, paties Stalino žodžiais, bolševikų partinis aktyvas turėjo būti „veikiančios armijos rezervu ir pagalbininku“ (MLTE. Vilnius, 1968. T.2. P.771). Jau pirmosiomis karo dienomis prieš Lietuvos gyventojus buvo įvykdyti žiauriausi nusikaltimai (Rainiai, Pravieniškės, Panevėžys, Červenė, Zarasai, kunigų žudymas (Budavonės miškas...).

Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvą okupavus Vokietijai, orlaiviais iš Sovietų Sąjungos buvo permetamos ginkluotos grupės, diversinėms akcijoms (kartais veikusios su vietiniu bolševikiniu pogrindžiu) prieš Vokietijos Vermachtą vykdyti.

Dėl šių grupuočių teroristinių akcijų prieš Vokietijos kariuomenę ir vokiečių administracijos tvarkomą Lietuvos ūkį visada nukentėdavo civiliai gyventojai. Sovietinės ginkluotos gaujos nejautė atsakomybės prieš vietinius gyventojus dėl savo veiksmų ir atsakomųjų represijų. Buvo deginami ištisi kaimai (Meilūnai ir Šlapekiai, Kaniūkai, Lauciūnai, Pirčiupiai...), žudomi civiliai gyventojai (vadovaujantis Vermachto direktyva už vieną vokiečių kareivį buvo nužudoma dešimtys civilių), vietiniai gyventojai išvežami priverstiniams darbams į Vokietiją. Tokios akcijos gali būti įvardijamos tik kaip diversantų teroro aktai. Tai – nusikalstama veikla prieš taikius gyventojus, neturinti nieko bendra su Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimu.

Partizanais galima laikyti tik bet kurios šalies vietinius gyventojus, kurie vykdo ginkluotą (ir neginkluotą) kovą su okupanto karinės ir sukarintos bei civilinės valdžios struktūromis, jų aktyviais vietiniais kolaborantais, siekdami išvyti priešą ir atkurti savo valstybės nepriklausomybę.

Remdamiesi LGGRTC paskelbtomis publikacijomis apie vadinamųjų „sovietinių partizanų“ nusikaltimus žmoniškumai, ypač Pietryčių Lietuvos kaimų deginimą, taikių gyventojų žudymą, ūkininkų apiplėšimą, taip pat remdamiesi akcijų dalyvių paskelbtais atsiminimais, reikalaujame, kad nusikalstamose akcijose dalyvavę vadinamieji „sovietinių partizanų“ būriai būtų vadinami teroristinėmis gaujomis, o jų dalyviai atsakytų už karo nusikaltimus.

Tarybos pirmininkas
L. Kerosierius

Atsakingasis sekretorius
A. Budriūnas

Tarybos narys
J. Česnavičius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija