2012 m. vasario 10 d.    
Nr. 6
(1981)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Lietuviai moka mylėti savo tautą ir būti patriotais

Inesė Ratnikaitė

Laisvės gynėjų dienos minėjimas iškelia patriotiškumo, pasididžiavimo, laisvės, tautinės savigarbos jausmus. Šie išgyvenimai sujungė ir sausio 12-osios pavakarę Šiaulių savivaldybės salėje susirinkusius žmones, susitikimą pradėjusius daina „Lietuva brangi“.

Tikėjimas, Laisvė, Vienybė

Sveikinimo, padrąsinimo, linkėjimo žodžiuose iškeltos laisvės, vienybės, dvasingumo temos. Šiaulių miesto garbės pilietis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis prisiminė žmones, okupacijos metu drąsiai ėjusius laisvės keliu. „Daug žmonių tada ėjo su malda širdyse ir lūpose“. Ir šiais laikais, kaip tada, anot ganytojo, svarbu nelikti vieniems, reikia atsigręžti į Tą, kuriam Tėvynės laisvė svarbesnė nei mums, nes, kaip rašoma Šventajame Rašte, „laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko“.

Vienybės idėją iškėlė Šiaulių mero pavaduotoja Daiva Matonienė, išreiškusi troškimą, kad žmonės, susiskaldę į valdančiuosius ir valdomuosius, vėl taptų viena tauta, kaip tai buvo sausio 13-ąją ar Baltijos kelyje. Ir tam, Motinos Teresės žodžiais tariant, „pati geriausia diena yra šiandien“.

Vienybės šaltinis – sausio 13-oji, anot TS-LKD Šiaulių miesto skyriaus Jaunimo bendruomenės pirmininko Tomo Petreikio, įpareigojanti visus jaunus žmones kurti tokią Lietuvą, dėl kurios buvo kovojama. Vienas vienybės pavyzdžių – emigrantų būrimasis į bendruomenes. Nors iš esmės emigracija rodytų, kad daugelis labiau vertina tai, kas materialu, telkimasis į bendruomenes liudija jaunuolių supratimą, kad „be Lietuvos nebūtų tokie, kokie yra“.

Renginio metu vienybę pajuto skirtingo amžiaus žmonės. Garbaus amžiaus Lietuvai reikšmingų įvykių liudininkų pasisakymus keitė jaunųjų atlikėjų meniniai intarpai. Akordeonu grojusio Tado Markevičiaus motinai Marytei Markevičienei dėkota už išaugintus ąžuolus – sūnus, garsinančius Lietuvą. Eiles apie laisvę, tėvynę skaitė Šiaulių miesto Medelyno pagrindinės mokyklos ir S. Daukanto gimnazijos moksleiviai. Eiles keitė šokis, daina. Salė pritarė, vėliau džiugiai, entuziastingai plojo Rėkyvos progimnazijos folkloriniam ansambliui.

Kryžių statymas – kelias į Lietuvos atgimimą

Konferencijos metu išsakytos mintys atskleidė ir kitas aktualias temas, gvildenti dabarčiai svarbūs uždaviniai. Dalyvių pasisakymai atskleidė praeities teikiamas pamokas ir stiprybę, aktualius dabarties klausimus, ateities perspektyvas.

Praeities stiprybė, dvasinis pasirengimas Atgimimui glaudžiai sietas su maldingomis eisenomis, kryžių statymu. Prisimintas maldingas procesijas, kryžių nešimą ir statymą Kryžių kalne organizavęs kun. Algirdas Mocius, jo bendražygiai. Kunigo brolis, LLKS Prezidiumo narys, Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Mocius kryžių statymą okupacijos metais vadino „dvasiniu sielų atgimimo darbu“. Niokojamas Kryžių kalnas kasnakt atgydavo kryžiais, kryželiais, kurie „atsirasdavo lyg grybai po lietaus“. Žygių į Kryžių kalną buvo ne vienas, ne dešimt, šimtai.

Kryždirbys Juozas Šileikis okupacijos metais įsidėdavo kryžių dalis į kuprinę ir, niekam nė neįtariant, nešdavo į Kryžių kalną. Kryžių darymas,  anot jo, „dangaus ir žemės Karaliaus sosto dirbimas“.

Parodą apie Kryžių kalną parengusį fotomenininką Eduardą Manovą, kryžių vertinti išmokė mama. Tremtyje padovanojo kryžių ir patikino, kad, jei pavyks jį išsaugoti, sugrįš į Lietuvą. Grįžo su visa šeima.

„Laisvės skausmas ir gaiva“

Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanotas Alfonsas Brūzga atmintinomis dienomis ilgiausiai iš šiauliečių išbuvo prie Lietuvos parlamento. Jo teigimu, didžiausi šios dienos skauduliai – atsisakymas šeimos ir tikėjimo. Tik šeimoje gali išaugti asmenybė, tik tikintis pedagogas gali deramai auklėti jaunimą.

Šiaulių miesto garbės pilietis prof. habil. dr. Vytenis Rimkus kalbėjo apie ribą tarp laisvės ir nelaisvės. Nelaisvė yra išbandymas, tačiau esame išbandomi ir laisve. Aktualus visiems klausimas – ar išlaikysime laisvės egzaminą?

Šiaulių miesto garbės pilietis, III amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas Albertas Griganavičius palygino pirmąją ir šią Lietuvos nepriklausomybes. Į pirmąją atėjo stipri šeima, Bažnyčios autoritetas, darni visuomenė. Sugebėta sukurti gražią Lietuvą. Antrojoje nepriklausomybėje griaunama šeima, menkinamas Bažnyčios autoritetas, visuomenė sumaterialėjusi ir susipriešinusi. Tačiau skautų, samariečių, ateitininkų, valančiukų ir kitų būrelių mokykloje plėtimasis teikia vilties.

Tikėjimą savimi stiprino ir jaunos mokslininkės iš Kazachijos, atvykusios daugiau sužinoti apie lietuvių tremtį Kazachijoje, žodžiai: „Įsitikinau, kad iš lietuvių reikia mokytis, kaip mylėti savo tautą ir būti patriotais“. Išsakytus žodžius vainikavo tarptautinių konkursų laureatės Emilijos Janonytės atliktas kūrinys. Išreikšta viltis, kad jaunosios smuikininkės mokytoja, karalienės Mortos premijos laureatų ugdytoja Nijolė Prascevičienė artimiausioje ateityje bus nominuota Šiaulių miesto garbės piliete.

Šiauliai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija