2012 m. vasario 17 d.    
Nr. 7
(1982)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Pasikeitimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijoje

Paskirtas naujas Kaišiadorių vyskupijos ordinaras, o  Kretingos klebonas tapo vyskupu

Vyskupas Jonas Ivanauskas
Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Vasario 11 dieną įvyko pasikeitimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijoje. Šventasis Tėvas Benediktas XVI priėmė Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio atsistatydinimo iš pastoracinio vadovo pareigų prašymą ir naujuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė ligšiolinį Kauno arkivyskupijos augziliarą vyskupą Joną Ivanauską. Taip pat popiežius Benediktas XVI Telšių vyskupu augziliaru paskyrė Tėvą Genadijų Liną Vodopjanovą OFM, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą.


Naujų Kardinolų kolegijos narių skyrimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
uždeda kepurę naujam kardinolui

Bažnyčios Senato susitikime – dėmesys evangelizacijai

Šiuo metu Romoje yra susirinkę aukščiausią bažnytinį titulą turintys hierarchai – kardinolai. Jie dalyvauja popiežiaus Benedikto XVI sušauktame suvažiavime, vadinamojoje konsistorijoje. Susitikimo metu per specialiai pritaikytas iškilmingas liturgines apeigas į Bažnyčios Senatu vadinamą Kardinolų kolegiją priimami nauji Šventojo Tėvo paskirti 22 nariai: įvairių Vatikano institucijų vadovai, didžiausių arkivyskupijų ganytojai ir keli teologijai daug nusipelnę vyresnio amžiaus dvasininkai. Po naujų kardinolų skyrimo Kardinolų kolegiją sudarys rekordinis skaičius – 213 – narių iš 70 pasaulio šalių. Tarp jų yra ir Lietuvos kardinolas Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis. 125 kardinolai yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir kaip elektoriai turi teisę dalyvauti galimuose naujo Popiežiaus rinkimuose (konklavoje).


Tiesos bylojimas gyvenimu ir žodžiais

Kun. Vytenis Vaškelis

Kiekvienas dieviškos kilmės žodis turi kūrybinę, perkeičiančią ir ugdančią prasmę. Visagalis Dievas galėjo nebyliu būdu, tai yra vien tik Širdies troškimu bei mintimis iš nebūties sukurti pirmąją būtį: dangų ir žemę (Per 1, 1). Tačiau dažniausiai savo svarbiuosius kūrybos sandus Jis palydėdavo tokiais daiktavardžiais ir veiksmažodžiais, kuriuose slypėjo visuotinės ir dinamiškos tiesos bei meilės neprilygstanti galybė. Kai Dievas tarė: „Tebūna šviesa, teželdina Žemė augmeniją ir tepagimdo ji visų rūšių gyvūnus, ir padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą“ (Pr 1, 3 – 26), visa tai su kaupu įvyko, ir pirmiesiems žmonėms nieko netrūko. Tačiau kai Aukščiausiasis (po žmonių nuopuolio) kreipėsi į Adomą: „Kur tu esi?“ (Pr 3, 9), išgirdo gėdingą pasiaiškinimą. Nuo šiol Adomas, užuot mylėjęs Kūrėją, pradėjo Jo bijoti, ir jo fizinio nuogumo naujas potyris liudijo, kad jis ir jo žmona, per neklusnumo nuodėmę atsiskyrę nuo Dievo, tarsi sugrįžo į nebūties tamsą. Kai jie pažino gera ir pikta (Pr 3, 22), tada ta vidinė blogio ir gėrio priešprieša reiškėsi gero troškimu ir nepajėgumu jį tinkamai iki galo įgyvendinti (Rom 7,  18 – 20).   


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija