Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Pasakojimas, kaip pradanginti milijardą

Gintaras Visockas

Knygos viršelis

Perskaičiau įdomų veikalą – Manto Dubausko knygą „Snoras žaliems: kaip pradanginti milijarą“. Galima būtų net taip pasakyti: UAB „Gimtasis žodis“ išleista knyga ne vien įdomi, bet ir reikalinga mums, norintiems rimčiau suvokti sudėtingus finansinius korporacijų, akcinių bendrovių, bankų žingsnius, išsiaiškinti, kodėl bankrutuoja verslininkai, kodėl žlunga „perspektyvūs bankai“. Stebint politikų, apžvalgininkų, žurnalistų komentarus, kodėl Lietuvos Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti „Snorą“, lengviau pasiklysti informacijos gausoje nei suprasti, kuri iš pateikiamų versijų – arčiausiai tiesos.

Išnašos

Vaisingi rašytojo V. Ažušilio darbai

Neseniai Vilniuje, „Litimpex“ parodų rūmuose, vyko tarptautinė Knygų mugė. Joje beveik dešimt metų iš eilės dalyvaudavo ypač kūrybingas rašytojas Vytautas Ažušilis, įvairių žanrų kūrinių autorius. Tik šiemet jis apgailestauja, kad negalėjo dalyvauti renginyje. Tai vertas dėmesio rašytojas. Jo kūrybą trumpai aptarsime.

Pradėjęs nuo trumpų apsakymų, novelių, satyros kūrinėlių, keleto eilėraščių (rinkinys „Trys mėnuliai“, 1999), rašytojas sukuria didelės apimties keturių tomų istorinį romaną „Auksinis sakalas“ (2001–2002). Tapęs populiariu, skaitytojų pageidavimu autorius pratęsė Sakalo epopėją – parašė romano tęsinį – trilogiją „Išlikimas“, į kurią įėjo knygos „Buhalteris“ (2004), „Finansininkas“ ir „Mokslininkas“ (2005). Rašytojas sukūrė ir kitokio žanro kūrinius: du fantastinius romanus „Roneta“ (1990) ir „Dubleriai“ (2003) bei romanus-trilerius „Moša“ (2006) ir „Tina“ (2007) apie nusikalstamų struktūrų kūrimosi ištakas, jų gebėjimą skverbtis į valdžią.

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94, 2012 m. nr. 9)

B. Brazdžionio atsiųstoji nuotrauka (iš kairės): Bernardas Brazdžionis, Alė Rūta ir Juozas Kralikauskas Vistoje, po sodo laurais

84.9.12

Malonus Kolega,

ką tik gavau Jūsų puikų, įdomų laišką ir porą knygų – „Su volungės balsu“ ir „Dešimt žodžių jazmino žiedui“. Nepaprastai esu dėkingas. Taip pat ačiū už jautrius įrašus ir autografus. Tatai labai vertinu.

Ta diena man pasidarė, nors jau ir ruduo, tarytum poezijos pavasario šventė.