2012 m. balandžio 6 d.    
Nr. 14
(1989)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kaip Kauno policininkai, prokurorai ir teisėjas pražudė menininką

Dėl bylos Nr. 1-336-530/2012 Kauno miesto apylinkės teisme

Kovo 25 dieną mirė žinomas Kauno menininkas, dailininkas vitražistas, visuomenininkas, Senojo Kauno draugijos narys Kazys Valentas Žaltauskas. 2008 metais jam buvo dirbtinai sukurpta baudžiamoji byla, kurioje iš nukentėjusiojo, naudojant tiesos neatitinkančius faktus, jis buvo padarytas kaltinamuoju. Lygiai taip pat persekiojamas Linas Hermanas kol kas dar yra gyvas. Bet štai dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo bei draudimo leisti K. V. Žaltauskui gydytis ligoninėje ir dėl patiriamo nuolatinio streso jo sveikata ėmė sparčiai blogėti ir tai galiausiai baigėsi šio nė penkiasdešimties metų nesulaukusio žmogaus mirtimi.

Ketvirtus metus tebesitęsiančio teisminio persekiojimo pretekstas tiesiog juokingas: esą ant pečių nešdamas dviratį, kai bandė ateiti pas L. Hermaną, K. V. Žaltauskas galbūt kliudė įėjimą į butą užstojusį Rusijos pilietės Alisos Samoylovos automobilį. Beje, vėlesnis tyrimas parodė, jog įbrėžimai ant A. Samoylovos automobilio padaryti ne K. V. Žaltausko dviračiu, paaiškėjo, kad jis galėjo kliudyti nebent tik automobilio veidrodėlį, kuris buvo atsikišęs. Tačiau pretekstas priekabiavimui jau buvo rastas. Į L. Hermano butą, esantį Vaidilutės g. 4, Kaune, 2008 m. rugsėjo 23 dieną 20.30 val prisistatė du policininkai (kaip vėliau sužinota, Audrius Valuckas ir Nerijus Kiaušas). Jie neturėjo orderio nei kratai, nei areštui ir net neprisistatė. Negavę ir netgi neprašę šeimininko L. Hermano leidimo įeiti į jo butą, jie įėjo pastūmę buto šeimininką į šalį. Buvo galima perspėti K. V. Žaltauską, įteikti jam kvietimą apsilankyti policijoje ar surašyti automobilio įbrėžimo aktą. Tuo konfliktas ir būtų pasibaigęs dar jam neprasidėjus, bet buvo akivaizdu, kad policininkai atvyko pamokyti buvusio aukšto milicijos (vėliau ir policijos) pareigūno (kaimyno Petrausko) dukros Liudmilos Volobujevos diktatui nepaklūstančių K. V. Žaltausko ir L. Hermano. K. V. Žaltauskui paklausus policininkų, iš kur jie yra (nes niekaip nebuvo prisistatę), šie atrėžė: „Iš Maskvos“ ir tuojau pat, nors šis nesipriešino, sukamuoju judesiu sužalojo jo kairę ranką. Kai nesuprasdamas kas vyksta buto šeimininkas ėmė skambinti policijai, prašydamas pagalbos, atvykėliai policininkai perėmė iš jo telefono ragelį, budinčiajai paaiškino, jog bute vyksta pasipriešinimas, ir paprašė pastiprinimo. L. Hermanui irgi buvo pritaikyti kovos veiksmai, ir jis surakintas antrankiais atsidūrė ant kiemo grindinio. Po to K. V. Žaltauskas ir L. Hermanas surakintomis rankomis buvo nuvežti į areštinę. Ten K. V. Žaltauskas kentėjo pažeminimą ir patyčias bei, kaip pats teigia, buvo patyręs klinikinę mirtį.

Aprašomo įvykio metu bute buvo dar trečias žmogus, kurio policininkai neareštavo – Aurimas Gudas, paliudijęs, kad viskas vyko taip, kaip aukščiau aprašyta. Jis padarė įvykio bute garso įrašą, o L. Hermanas įvykį filmavo mobiliuoju telefonu. Visa sukurpta byla remiasi vien dviejų policininkų parodymais, teigiančiais, jog bute vyko pasipriešinimas policijai. Suinteresuotų konflikto dalyvių – policininkų – parodymai teisėsaugininkus tenkino, nors kasmet jie skirtingi, o konflikte nedalyvavusio A. Gudo parodymai ir garso bei vaizdo įrašai buvo ignoruojami.

Kauno policija, prokuratūra bei ten dirbantys tardytojai toliau demonstravo, kaip liūdnai baigiasi tiems, kurie negerbia senųjų milicijos-policijos „autoritetų“. Po patirto pažeminimo ir patyčių K. V. Žaltauskui labai pakilo kraujospūdis, dėl to jis – dailininkas – prarado 75 proc. regėjimo ir buvo pripažintas antros grupės invalidumas. Tačiau kankintojams to dar buvo maža. Praėjus pusantrų metų, prokurorui D. Dziegoraičiui reikalaujant, K. V. Žaltauskas buvo dviems mėnesiams uždarytas į kalėjimą su kriminaliniais nusikaltėliais – neva psichiatrinės ekspertizės pretekstu. Ji nebuvo vykdoma, nes ten vyko remontas, o kalinamasis, negaudamas jo nuolatos reikalaujamų būtiniausių vaistų, turėjo 50 dienų laukti remonto pabaigos. Be to, antros grupės invalidas aštuonis kartus buvo konvojuojamas maršrutu Kaunas–Vilnius–Utena. Net ir atlikus psichiatrinę ekspertizę jis kažkodėl buvo laikomas kalėjime dar kelias dienas, o paskui buvo uždrausta išvykti iš namų ilgesniam kaip septynių dienų laikotarpiui. 2011 m. balandžio 18 dienos prašymu b.b. Nr.1-336-70/2011 K. V. Žaltauskas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Algimantą Šimkaitį, prašydamas pailginti šį laikotarpį, kad galėtų gydytis sanatorijoje, tačiau šis tai uždraudė. Jis netgi sakė, kad K. V. Žaltauskas, išvykęs iš Kauno, privalo grįžti tos pačios dienos vakare, nors iš tikrųjų galėjo išvykti ne ilgiau kaip septynioms dienoms. Jo sveikata blogėjo toliau, jam buvo nustatytas jau 80 proc. nedarbingumas (suteiktas jau pirmos grupės invalidumas).

Štai kaip „šauniai“ darbuojasi mūsų policija. Kai ištinka kokia rimta bėda, jų neprisišauksi, bet čia už automobilio įbrėžimą dviračiu (vėliau paaiškėjo, kad įbrėžė ne K. V. Žaltauskas), kurio žala jei ir būtų, tai nedidelė, Kauno teisėsaugininkai surašė kriminalinį trilerį, dėl kurio yra iškeltos baudžiamosios bylos, besitęsiančios jau trejus su puse metų. Nejau Lietuvos teisėsauga neturi ką veikti ir nėra didesnių nusikaltėlių, kad dėl veidrodėlio nulenkimo braunasi į privatų būstą, žmogų išveža į areštinę, iškelia baudžiamąsias bylas ir neleidžia gydytis. Tai baigėsi persekiojamojo išsekimu, liga ir galiausiai jo mirtimi.

Reikalaujame atlikti pakartotinį tyrimą ir iškelti baudžiamąją bylą prokurorams Mariui Kuzminovui bei Dariui Dziegoraičiui (už baudžiamųjų bylų dėl 2008 m. rugsėjo 23 d. įvykio K. V. Žaltauskui bei L. Hermanui fabrikavimą ir neteisėtą jų kalinimą), policininkams Audriui Valuckui bei Nerijui Kiaušui (už aukščiau paminėtus nusižengimus) ir teisėjui Algimantui Šimkaičiui (už atsisakymą leisti K. V. Žaltauskui išvykti gydytis) dėl to, kad šie pareigūnų veiksmai turėjo didelės įtakos ankstyvai dailininko vitražisto K. V. Žaltausko mirčiai.

Rimvydas Žiliukas,
Senojo Kauno draugijos pirmininkas

Rūta Zabielienė,
Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkė

Romualdas Povilaitis,
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija