2012 m. balandžio 6 d.    
Nr. 14
(1989)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Atvirukuose – Šv. Velykos

Benjaminas ŽULYS

Šv.Velykų atvirukai iš kolekcininko
R. Venckaus rinkinio

Vienas žinomiausių Lietuvos knygų, laikraščių, žurnalų, atvirukų kolekcininkų Kauno kolegijos dėstytojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Ričardas Venckus sukaupė ne vieną dešimtį tūkstančių įvairių leidinių. Vien tik atvirukų šioje gausioje kolekcijoje yra apie 4500. Nemaža jų dalis yra ir Šv. Velykų tematika, išleisti daugiausia prieškario laikais, kiti – Amerikoje, kitose užsienio šalyse ir paplitę po visą pasaulį. R. Venckus ne tik kaupia atvirukus, bet ir domisi jų kūrimo, gyvavimo istorija, kuri, pasirodo, yra gana įvairi ir įdomi.

Lietuvoje atvirukai ėmė plisti XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo žymūs fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislavas Filibertas Fleury, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kiti.

Paprotys įvairiomis progomis siųsti atvirukus su sveikinimais pirmiausia paplito tarp miestų gyventojų. Tačiau prieškario Lietuvoje į miestus iš kaimų kėlėsi vadinamoji „pirmoji karta nuo žagrės“. Tad pamažu atvirukus pamėgo ir kaimo gyventojai. Namiškiai juos siųsdavo kariuomenėje tarnaujantiems sūnums, broliams, mergelės – sužadėtiniams.

1918–1940 metai laikomi atvirukų leidybos suklestėjimo laikotarpiu. Juose – miestų vaizdai, įdomiausių istorijos ir architektūros paminklų, gražiausių kaimo sodybų, upių, ežerų nuotraukos. Kariškiai, šauliai, valstybės tarnautojai sveikindavo vieni kitus dažniausiai su Vasario 16-ąja. Kitai grupei priklauso vadinamieji šventiniai atvirukai. Jie paprastai buvo siunčiami Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir panašiomis progomis. Kalėdiniuose atvirukuose vyraudavo prakartėlių, eglučių, dovanėlių vaizdeliai. Naujametiniai atvirukai būdavo papuošiami laikrodžio, laimės pasagėlės, kalendoriaus piešiniais. Velykiniuose atvirukuose buvo vaizduojami margučiai, pavasarinės gėlės, viščiukai, zuikučiai. Plintant tautiškiems vardams, gausėjo Vytautų, Antanų, Biručių, Gražinų, kitų varduvininkų. Atvirukai su lakonišku užrašu „Su vardo diena“ tikdavo visiems.

Didžioji atvirukų dalis buvo spausdinama Vokietijoje, Prancūzijoje. Ten spaudos kokybė buvo geriausia. Buvo spausdinama ir Lietuvoje, „Spaudos fonde“, kitur.

R. Venckus sako, kad atvirukai yra mūsų kultūros dalis, padedanti pažinti senelių, prosenelių kartos gyvenimą, papročius. Jo sukauptuose atvirukuose yra sveikinimas Šv. Velykų proga savo mamai nuo sūnaus Juozo 1926 m. kovo 27 d. iš Širvintų. Jis rašo: „Brangiausi Motinėle, Sulaukę Šventų Velykų siunčiu Tamstai savo širdingiausių pasveikinimų ir linkėjimų“. Kitoje atvirutėje sveikinant su Šv. Velykomis siunčiamas karštas bučkis ir linkima šventes praleisti linksmai bei džiaugsmingai. Įdomūs ir kiti sveikinimai bei linkėjimai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija