2012 m. balandžio 27 d.    
Nr. 17
(1992)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kas ir kodėl silpnina advokatų pozicijas

Gintaras Visockas

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog visuomenė vis pikčiau analizuoja Lietuvos teisėsaugos bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, ko gero, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, visuomenėje sukėlusių dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Net protesto mitingai prie Lietuvos Seimo jau pradėti rengti. Tiesa, jie ne itin gausūs, nors pompastikos ir skambių šūkių – užtektinai. Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, niekas nesiginčija, tačiau įtarimų kelia kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Galbūt turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų, prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje. Kas tai – nuoširdi įžvalga ar pigus noras pasipuikuoti prieš potencialius rinkėjus? Seimui pateikti Ypatingojo prokuroro įstatymo projektai paruošti atmestinai, paviršutiniškai, nekreipiant deramo dėmesio į nuoširdžiai patarti norinčius teisininkus, todėl šiandieninis Seimas nepalaimino šio, beje, dėmesio verto sumanymo – surado rimtų argumentų, kad siūlomas variantas nepriimtinas, prieštaraujantis kitiems Lietuvos įstatymams. Ypatingojo prokuroro institucijos šalininkai, sulaukę argumentuoto „ne“, regis, nė kiek nenusiminė, nes juos rinkėjai įsiminė kaip... aršius teisybės ieškotojus, rengiančius aktualius įstatymų projektus. Net ir profesionaliai parengtą įstatymo projektą būtų buvę sunku įsiūlyti šiandieniniam Seimui, tiktai oponentams būtų buvę kebliau jį atmesti, jeigu jis neprieštarautų teisės normoms. Deja, tokios „smulkmenos“ kai kuriems teisybės ieškotojams – nė motais. Reali veikla, realūs rezultatai jiems lyg ir nerūpi. Svarbiausia – kelti triukšmą.


Garliavos bendruomenei – menininkų nominacija už pilietiškumą

Nominacijos bendruomenei steigėjai.
Gitara groja ir dainuoja
režisierius V. V. Landsbergis

Garliavoje, Klonio gatvėje, gyvenama niūriomis nuotaikomis ir mintimis. Žmonės jaučia, kad visuomenės teisingumas susidūrė su valstybinių struktūrų prievarta. Bet čia esantys yra pasirengę išlikti taikiais žmonėmis. Jie pasiryžę savo kūnais ginti tą teisingumą, dėl kurio čia yra susirinkę. Antradienį per oficialų renginį buvo įteikta kun. Roberto Grigo sugalvota nominacija už pilietiškumo raišką. Jam kilo mintis pasiūlyti nominaciją Garliavos bendruomenei, kuri vaiką savo kūnais saugo ir, kaip teigia pareigūnai, trukdo įvykdyti teismo nutartį. Nominacija įteikta vienam iš aktyviausių Garliavos bendruomenės narių – Viktorui Narvilui.


Atgal į valstybininkų SSSR

Saulius Stoma

„Atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Nacionalinio dramos teatro (LNDT) aktorių pasirodymus Garliavoje vykstančiame koncertų maratone, Kultūros ministerija pareiškia, kad yra kategoriškai prieš valstybinių teatrų aktorių, kitų meno pasaulio atstovų viešus pasisakymus bei dalyvavimą renginiuose, susijusiuose su šiuo metu vykstančia rezonansine bei kontroversiškai vertinama byla“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija